Aplinkos puoselėtojo užrašai sausio mėnesį
*Išgręžkite eketę įžuvintame tvenkinyje. Kai ledas jį sukausto, į vandenį nepatenka deguonis, negali išeiti kenksmingos dujos. Nedaužykite – tai sutrikdo žuvų sensorinę sistemą, pažeisti plaukiojimo pūsles. Geriau naudoti grąžtą. Kitas būdas ištirpdyti skylę – ant ledo uždėti indą su karštu vandeniu.
*Nupurtykite sniegą nuo spygliuočių, visžalių lapuočių. Ilgiau būdamas, jis, ypač sudrėkęs, dideliu svoriu slegia šakas – augalai praranda formą, gali išlūžti.
*Apsaugokite koloninius spygliuočius. Jiems sunki sniego našta gali būti ypač pražūtinga. Apvyniokite koloninius spygliuočius sodo plėvele, apriškite virve.
*Pridenkite visžalius medelius ir krūmus. Kai saulė gerai paspigina, lapai ir spygliai garina drėgmę. Kai dirva įšalusi, šaknys negali siurbti drėgmės, todėl pavasarį matome parudusius, pageltusius buksmedžių, eglučių ‘Conica’, kitų visžalių lapus ir spyglius. Apgaubti keliasluoksne sodo plėvele augalai bus apsaugoti nuo pražūtingos saulės.
*Per atlydžius atkreipkite dėmesį į rūpestingiau uždengtas rožes, hortenzijas, rododendrus. Įleiskime po priedangomis šviežio oro – kai pradeda šilti, augalai gali iššusti.
*Nemindžiokite vejos. Po sniego danga vejos žolės suslegiamos, ypač per atodrėkius, kai žemė nėra įšalusi. Pavasarį ištrypti plotai išplinka, sunkiai atsistato.
Kaip išsaugoti eglutę?
Jei Kalėdų šventėms nusipirkote į vazoną pasodintą eglutę, bandykite ją išsaugoti. Po švenčių medelį perneškite į vėsesnę vietą – garažą, verandą, kur temperatūra ne aukštesnė nei 10 °C. Žemė turi būti drėgna, bet perlaistyti, o juo labiau tręšti nereikia. Po kelių savaičių, jei nėra didelių šalčių, eglutę išneškite į lauką, pridenkite maišine medžiaga arba pastatykite pavėsyje. Pavasarį, kai atšils žemė (kovo pabaigoje–balandį), ją pasodinkite lauke, nepažeisdami šaknų.
Jei eglutė šiltame kambaryje užsibūna ilgėliau, pradeda leisti šviesiai žalius ūglius. Tokia situacija nėra palanki – neretai tokie augalai neprigyja.
Pixabay nuotr.
