Aplinkos puoselėtojo užrašai vasarį
Ilgėjančių dienų džiaugsmai
Jei žiemos orai gana pastovūs, vasaris sode beveik nesiskiria nuo sausio. Tik dienos kaskart vis ilgesnės, ir namuose, ir sode – vis daugiau šviesos. Džiaugiamės, bet turime prisiminti, kad vasario saulė pavojinga. Jos spindulių paliesti visžaliai augalai gali nudegti, ypač kai žemė vis dar sukaustyta įšalo. Pastovus sniegas – geriausias sodo apklotas. Deja, orai vis labiau keičiasi, stiprius šalčius keičia staigūs atšilimai. Dalis augalų tai sunkiai išgyvena. Sodininko darbas – pasiruošti ir atlydžiams, ir staigiems atšalimams.
Kol tęsiasi žiema, nepraleiskite progos pavartyti knygas, žurnalus. Jei sausio mėnesį ir sudarėte būsimų darbų planą, ne vėlu ką nors pakeisti ar papildyti. Saulėtą dieną apeikite sodą ir apžiūrėkite tvoras, tvoreles, atramines sienutes, pavėsines, sandėliukus. Susirašykite, ką reikėtų pakeisti, patvarkyti, perdažyti. Prie šio sąrašo dar pridėkite savo pastabas apie sodo įrankius, augalų atramas, šiltnamio ir inspekto konstrukcijas ir dangas. Suplanavus darbus ir išlaidas, darbai eis daug sparčiau.
Dekoratyviniai medžiai ir krūmai
*Vasarį pavojingi stiprūs šalčiai, bet dar labiau – ilgesni atlydžiai. Dauguma dekoratyvinių augalų turi trumpesnį ramybės periodą ir savaitę ar ilgiau trunkantis atšilimas šiuo metu jiems yra ženklas – jau pavasaris. Prasideda intensyvus sulčių tekėjimas stiebuose, brinksta ir sprogsta pumpurai. Vėl staiga atšalus, pabudę augalai stipriai nukenčia. Taigi kartais žiemos pabaigoje krūmus ir mažus medelius tenka dengti daržo plėvele, nors to nereikėjo gruodį, per didesnius šalčius.
*Visžaliams augalams reikalingos priedangos nuo saulės spindulių. Saulėtomis dienomis jie įšyla, išgarina nemažai vandens. Saulės apšviečiamus visžalius augalus pridenkite, jei to nepadarėte anksčiau. Geriausia, kai apsauginės medžiagos yra baltos arba bent kuo šviesesnės – tokios neįkaista. Tinka lengvai užtiesta ir pritvirtinta kelių sluoksnių daržo plėvelė.
*Gausiai pasnigus, papurtykite spygliuočius. Storas sunkaus sniego sluoksnis išlanksto, o kai kada ir išlaužo šakeles. Jei jis prišalo – palikite, nes stipriai purtydami nulaužysite smulkias šakeles.
*Jei spygliuočiai auga prie pastatų, stebėkite, ar ant jų nuo stogų nelaša vanduo. Šaltyje susidarę varvekliai yra sunkesni už sniegą, nulaužia net kelerių metų šakeles.
*Mėnesio pabaigoje, nusistovėjus nešaltiems orams, galima pradėti genėti medžius ir krūmus. Tai daroma sausą dieną. Pjūvių vietos iš karto užtepamos ar užpurškiamos sodo tepalu. Nupjautos šakos supjaustomos, išnešamos iš sodo. Iš sveikų medžių žievės ir smulkesnių šakų galite pasigaminti mulčio gėlynui ir daržui. Ligotas augalų dalis išdžiovinkite sandėliuke ir sudeginkite.
Pasidarykite vazonų iš nugenėtų medžių ir krūmų šakų
*Prisirinkite 2–3 cm skersmens medžių ir krūmų šakų. Pašalinkite šonines šakeles.
*Šakas supjaustykite 20 cm ilgio (arba ilgesniais) lazdelėmis.
*Žievės lupti nebūtina.
*Dugnui lazdeles dėkite vieną prie kitos, be tarpų.
*Sieneles darykite degtukų šulinio principu. Viską sutvirtinkite medvaržčiais.
*Perverkite virvutę.
