Ar galime darže teisėtai užsiauginti kanapių ir aguonų?
 |
Pirmiausia paanalizuokime aktualius teisės aktus. Štai Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnis „Draudžiami augalai“ numato, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama auginti opijines aguonas ir kanapes. Atitinkamai šio draudimo įgyvendinimui Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1072 straipsnyje numatyta, kad neteisėtas opijinių aguonų ar kanapių auginimas užtraukia baudą nuo 28 iki 144 eurų. Už minėto draudimo nepaisymą gali kilti ir sunkesnė – baudžiamoji atsakomybė, jeigu auginamas didelis kiekis draudžiamų augalų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 265 straipsnyje įtvirtinta, kad tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką augina didelį kiekį aguonų ar kanapių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų.
Susipažinus su anksčiau pacituotu ir šiandien galiojančiu teisiniu reglamentu matyti, kad net minimaliai opijinių medžiagų turinčios aguonos draudžiamos auginti ir net neatsižvelgiant į auginamą jų kiekį. Opijinių aguonų auginimo draudimas yra absoliutus, o baudos už jo nepaisymą teismų praktikoje nėra retos.
Štai, pavyzdžiui, 2016 metų pradžioje vienas Panevėžio gyventojas buvo nubaustas administracine tvarka 28 eurų bauda už tai, kad savo namo kieme, 1 m2 plote, augino opijinių medžiagų turinčias aguonas, kurių, kaip jis argumentavo, pats nesėjo. Šie augalai patys išdygo tarp braškių, ir jų neva nebuvo įmanoma išnaikinti. Gyventojas teisme įrodinėjo, kad sėklas augino ne parduoti, o ketino panaudoti kepdamas bandeles ar kūčiukus ir netgi nežinojęs, kad jos priklauso narkotinių medžiagų grupei. Kaip teisingai pažymėjo šią bylą nagrinėjęs teismas, nežinojimas, kad auginama aguona yra opijinė ir draudžiama, neatleidžia asmens nuo teisinės atsakomybės. Reikia sutikti, kad, jeigu savaime išdygusią aguoną kasdien prižiūrime, ravime, puoselėjame, o ne išrauname ir sunaikiname, tai yra jos auginimas ir faktine, ir teisine prasme. Dėl tokio draudžiamo augalo auginimo asmenims taikoma teisinė atsakomybė.
Kas kita yra dekoratyvinės aguonos. Jos mėgėjiškuose gėlynuose gali būti auginamos. Tačiau reikia būti tikriems, kad veislė iš tikrųjų yra dekoratyvinė, o ne dėl dekoratyvumo auginama opijinė. Už opijinių aguonų auginimą baudžiama neatsižvelgiant į tai, dėl dekoratyvumo ar kitais tikslais jos auginamos. Pareigūnams kilus abejonių dėl konkrečios aguonos, skiriama ekspertizė, kuria nustatoma, ar ji turi opijinės medžiagos, ar ne.
Daugelis jau žinome, kad iki 2013 metų Lietuvoje kanapės buvo draudžiamos auginti be jokių išimčių. Nuo 2013 metų, remiantis Europos Sąjungos teisiniu reglamentu, mūsų šalyje yra legalizuotas pluoštinių kanapių auginimas pramoniniais tikslais (pluoštui ir sėkloms).
Pluoštinės kanapės – tai kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio (sutrumpintai THC; natūrali psichiką veikianti medžiaga, išskiriama iš įvairių rūšių kanapių) yra ne daugiau kaip 0,2 proc. Nuo 2016 metų balandžio 1 dienos Lietuvoje jau legalizuotas pluoštinių kanapių auginimas ir mėgėjiškai sodininkystei, t. y. agrotechniniais ir fitosanitariniais tikslais. Pagal šį naujai priimtą teisinį reglamentą sodininkas pluoštines kanapes gali auginti ne didesniame kaip 0,1 ha žemės valdos plote, sėdamas iki 20 vienetų į 0,01 ha tarp kitų sodo ar daržo augalų arba šalia jų.
Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad, nors aptartas teisinis reglamentavimas ir liberalėja, vertėtų įsitikinti, kad sėjate ir auginate leidžiamos veislės augalus. Vien pagal išorines savybes juos atskirti nuo draudžiamų gali būti gana sunku.
Parengė http://www.e-teisininkas.lt komanda
Skiriamos trys kanapių rūšys. Sėjamoji kanapė (Cannabis sativa, jos porūšiai yra C. sativa sativa, C. sativa indica ir C. sativa spontanea) paplitusi visame pasaulyje. Ji auginama dėl sėklų, pluošto ir tetrahidrokanabinolių (THC). Tai Lietuvoje nuo seno žinomas kultūrinis augalas. Indinė kanapė (C. indica) randama daugiausia Indijoje, Pakistane, auginama dėl sėklų ir THC. Šiukšlyninė kanapė (C. ruderalis) labiausiai paplitusi Šiaurės Europoje ir Rusijoje. Ji želia kaip piktžolė. Mūsų gamtoje nėra nė vienos iš trijų kanapių.
Lietuvoje natūraliai auga smiltyninė (P.argemone), dirvinė (P. dubium), rytinė (P. orientalis) ir birulė (P. rhoeas) aguonos. Jos neturi jokios vertės. Jeigu jums gražu, galite šias aguonas auginti gėlyne. Kultūrinės rūšys ir veislės, pavyzdžiui, daržinė (P. somniferum), turi opijaus, aliejaus. Šios aguonos išvesta daug kultivarų, veislių, kurios skiriasi žiedlapių, sėklų skaičiumi, spalva, opijaus kiekiu.
