Ar pelnytai bodimės svarainių?

Japoninis svarainis į Rusiją pateko iš Japonijos Honsiu ir Kiūšiū salų prieš maždaug šimtmetį. Prieš kelias dešimtis metų jis buvo madingas ir paplito daugelyje sodų. Nors dabar užveisti svarainių gali kiekvienas norintis, daugeliui sodininkų šis krūmas ligi šiol bevertis.

Atrodo, svarainis viskuo geras: neaukštas (daugiausia iki krūtinės), įspūdingas, dekoratyvus (pavasarį liepsnoja ryškiai raudonais žiedais, lyg degtų), labai derlingas (kasmet iki kibirėlio vaisių nuo krūmo). Negana to, ir naudingas: vaisiuose gausu vitaminų C ir P, citrinų rūgšties ir pektino – tiesiog visas rinkinys organizmui stiprinti ir valyti. Nuostabus sunokusių vaisių aromatas, kiek primenantis greipfruto ar citrinos, ir maloni rūgštelė suteikia subtilumo bet kokiam gėrimui.
Ir vis tiek svarainis neįvertintas. Priminimas apie jį sukelia nepatiklumą: iššąla, blogai dera, o vaisiai – rūgštybė, ką ten valgyti?..
Iš kur tokia nemeilė svarainiui? Priežastis paprasta: mūsų požiūris į sodą miesčioniškas. Gėlės, kvapai, sveikata… Mums kad tik greičiau ką nors į burną įsidėti. Ir kad būtų skanu, ir kad būtų daug! Taip mąstant japoninis svarainis – piktžolė. Šviežią vaisių net krimstelėti baisu – kietas kaip ridikas, rūgštus kaip citrina.

Aromatingoji rūgštelė

Bet kulinarijoje – stebuklas. Kvapnios uogienės, džemai, tyrės viduržiemį grąžina į namus ankstyvo rudens dvelksmą. Šviežių vaisių žievelėmis pagardinus sultis, kompotus ar kitus gėrimus pasklinda nepakartojamas aromatas.
O arbatai plonai supjaustytos svarainio riekutės gali rungtyniauti su citrina. Maža to, tokia arbata ypač naudinga turintiems antsvorio ir pagyvenusiems žmonėms, kenčiantiems nuo hipertonijos, aterosklerozės, sergantiems gripu ir įvairiausiomis peršalimo ligomis.

Persodinimas

Yra dar viena nemeilės svarainiui priežastis – nemėgsta jis, nenaudėlis, persodinimo. Krūmo šaknis liemeninė, įsiskverbia giliai į žemę. Parduodami dažniausiai stambesni, 2–3 metų krūmai. Kol jie prigyja, kelerius metus kankinasi, o vėliau greitai pasensta. Kad gerai derėtų, svarainius reikia dauginti sėklomis.

Tapkite selekcininkais

Užveisti svarainių sodelį – nesunkus ir labai įdomus užsiėmimas. Išimtas sėklas reikia pasėti iš karto, ankstyvą rudenį, nes joms reikia ilgos stratifikacijos. Gylis – 1–2 cm. Daigeliai pasirodo pavasarį, atšilus orams. Šiuo metu juos galima neskausmingai persodinti arba išretinti.
Svarainiai pradeda derėti 3–4 metais po sėjos – didelis teigiamas aspektas selekcijai. Kaip ir kiti sėklavaisiai, jie nepaveldi motininių augalų savybių. Sudygę palikuonys – patys įvairiausi, tad galima atrinkti įdomiausias formas.