Ar vyšnias reikia genėti?

Kelerius metus augusios ir derėjusios, tačiau negenimos vyšnios labai pasikeičia: vainikas sutankėja, atsiranda vis daugiau ilgų šakų, kurios lapus turi tik viršūnėse. Vaisiai noksta tik vainiko pakraščiuose, o centrinė dalis tampa neproduktyvi. Taigi medis didelis, vaisiai – sunkiai pasiekiami, bet derlius gausumu nebestebina. Dažnai sakome, kad vyšnia tiesiog paseno.

Pavasarį ir vasarą

Vaismedžius genėti galima ir anksti pavasarį (net žiemos pabaigoje, jei nebėra stiprių šalčių), ir antroje vasaros pusėje (liepą ir rugpjūtį). Šakų ir viršūnės apkarpymas pavasarį skatina medžio augimą. Todėl jauni vyšnių sodinukai turi būti genimi pavasarį.

Vasarą, nuskynus derlių, pats tinkamiausias metas genėti paaugusias, derančias vyšnias. Tuo metu brazdo ląstelės sparčiai dalijasi, todėl genint padarytos žaizdos užgyja greičiau nei tokios pat pavasarį. Sveiką, gerai lapais apaugusią šaką ar viršūnę išpjovus vasarą, stabdomas medžio augimas. Todėl stipriai augantys ir jau suaugę vyšnių medžiai turi būti genimi vasarą.

Silpnų ir sergančių šakų išpjovimas visada tik sustiprina medį, nesvarbu, tai daroma pavasarį ar vasarą. Čia galioja taisyklė: kuo anksčiau, tuo geriau.

Tai svarbu!

Formuoti vyšnių vainikus reikėtų sausu, saulėtu oru. Tai ne tik patogu sodininkui, bet ir svarbu ligų profilaktikai – padarytos žaizdos greitai uždžiūsta.

Genint vyšnias, pjaunant šakas visada reikia palikti trumpus kelmelius. Plonoms šakoms – visai trumpus, storesnėms – ilgesnius. Iki pat kamieno ar pagrindinių šakų išpjautų šakų žaizdos vyšnioms užgyja sunkiai, o per jas į kamieną gali patekti ligų.

Jei sode ar netoliese yra nesveikų vyšnių, pastebėjote džiūstančias šakas ar skeldėjančią žievę, kitų kamieno pažeidimų, nugenėjus padarytas žaizdas būtina dezinfekuoti fungicidų tirpalu.

Nugenėję vieną medį, nuvalykite įrankius dezinfekavimo skysčiu ir tik tada pradėkite genėti kitą.

Nupjautų šakų nepalikite sode.

Pexels nuotr.