Atstatomasis genėjimas – apleistų medžių gelbėjimo priemonė
2018 m. 27 vasario d.
Net ir rūpestingiausi šeimininkai kartais nepajėgia atlikti visų suplanuotų darbų. Jei gana ilgai sodui neskyrėte dėmesio, jame aptiksite visko. Neišsigąskite – ne jūs pirmas, ne jūs paskutinis. Tokiems gana dažniems atvejams sodininkai numatė net specialų genėjimo būdą. Jis vadinamas atstatomuoju. Pagrindinis šio genėjimo tikslas – sugrąžinti augalui gebėjimą atlikti funkcijas.
Kai ateisite į sodą, pirmiausia jums į akis kris pasikeitusios medžių lajos. Vienos bus per aukštos, kitos labai tankios, lyg gauruotos, o kai kurios – retos, su labai apsinuoginusiomis šakomis. Nepulkite iš karto daryti tvarkos – pjauti ir trumpinti. Iš pradžių nustatykite pastebėtų pasikeitimų priežastį.
Greičiausiai lajos sutankėjo dėl smarkaus šakojimosi arba persipynusių ilgų nuogų šakų. Atidžiau įsižiūrėkite į augalus. Pagal šoninių atšakų ilgį ir skaičių ant kiekvienos stambesnės šakos nustatysite, ar jie šakojasi smarkiai, ar ne. Turėkite omenyje, kad jaunas augalas gali šakotis visai ne taip, kaip suaugęs ar senstantis.
Augalų, linkusių smarkiai šakotis, sutankėjimą galima įveikti, tik smarkiai išretinus šakas. Jų trumpinti nereikėtų. Mat lajų sutankėjimo neišvengsite, o tik jį sustiprinsite. Net jei kokia nors šaka per ilga, negalima jos tiesiog patrumpinti. Pirma raskite šoninę atšaką, kuri ir smarkiai augtų, ir būtų nukreipta į tuščią lajos dalį. Virš jos ir nupjaukite šaką.
Jei augalo laja kompaktiška, pasistenkite genėti virš išorinės šakos, jei išsikerojusi – virš vidinės. Pirmuoju atveju ji šiek tiek išretės ir apšvietimas pagerės, o antruoju – bus racionaliau panaudota sodo erdvė. Jei laiku nepatrumpinsite prastai besišakojančio augalo, laja išaugs per aukšta, o šakos išstyps, beveik neturės mažų šoninių šakelių.
Žinoma, laja tampa, per aukšta tampa ne iš karto. Jei apie augalų aukštį pagalvotumėte iš anksto, prieš sodindami sodą, ir pasirinktumėte tinkamų rūšių bei veislių augalus, įskiepytus į tinkamus poskiepius, apsieitumėte be genėjimo. Blogiausiu atveju tektų saikingai pakoreguoti augimą į viršų. Bet jei jau suklydote, tokius neatidėliotinus darbus kaip lajų dydžio ribojimas atlikite laiku. Jų neatidėkite vėlesniam laikui, tuomet neteks iškart nupjauti pusės medžio. Jei vis dėlto įgijote karčios patirties, nesigraužkite – gyvenimas tęsiasi. Kitą kartą tikrai būsite apdairesni.
Pirmiausia nupjaukite dalį viršūnės – vidurinio ūglio, jei jis išlikęs, arba dalį šakos, pavaduojančios jį lajoje. Paskui patrumpinkite aukštyn augančias šakas. Jas perveskite į atšakas, nukreiptas lajos pakraščių link. Paprastas šakų trumpinimas tam tikrame aukštyje nieko gero neduos, tik pablogins padėtį.
Nebandykite taisyti lajos, pašalindami daug mažų atšakų. Pasistenkite surasti vieną ar dvi stambias šakas, kurias išpjovus laja praretės. Žaizdų bus nedaug, o vegetatyvinių ir generatyvinių pumpurų pašalinsite kur kas mažiau.
