Augalai pagal Zodiaką: Žuvys

Vasario 20–kovo 20 diena

Planetos: Jupiteris ir Neptūnas

Žuvys – paskutinis, dvyliktasis, Zodiako ženklas. Jo žmonėms būdingas gebėjimas įsijausti ir užjausti. Šio ženklo augalai dar labiau sustiprina šias savybes. Dėl to Žuvys kartais pasijunta bejėgės ir laukia kitų užuojautos.

Dauguma Vandens elemento augalų yra šalti ir drėgni, vandeningi, nemėgsta sausų vietų. Geriausiai jie jaučiasi pelkėse ir prie įvairių telkinių, net po vandeniu. Kai kurios rūšys įsikuria ir vidutinio drėgnumo dirvoje, bet turi ypatingų mistinių savybių.

Žuvims priklauso visi povandeniniai augalai, randami gamtoje, sodų tvenkiniuose, namų akvariumuose. Jupiteris pasirūpina, kad jie arba nebūtų maži, arba sudarytų didelius sąžalynus. Žuvų ženklo medžiai veša drėgnose vietose arba turi svyrančias šakas. Dauguma žolynų šakoti, švelnūs. Jų žiedai mažai pastebimi, žalsvi arba balti, mėlyni, bekvapiai.

Žuvų augalų sąrašas ilgas: gluosnis, ieva, viksvuolė, papirusas, palemonas, valerijonas, rūgtis, asiūklis, nertis, kurklė, aldrūnė, agaras, skendenis, plunksnalapė, elodėja, aštrys, dumblialaiškis, plūdė, liūnmeldis, šiurpis, šustenis, papliauška, ajeras, meldai, dumbliai.

Kelis augalus aptarsime išsamiau.

Baltasis gluosnis (Salix alba) nuo seno garsėja gydomosiomis savybėmis – gebėjimu malšinti skausmą ir mažinti temperatūrą. Pagrindinė žievės veiklioji medžiaga – salicilo rūgštis. Žievę vaistams lupdavo nuo jaunų šakelių pavasarį ir vasarą. Nėra lankstesnių vytelių krepšiams pinti nei jaunos gluosnių šakos. O virgulės, padarytos iš gluosnio, laikomos pačiomis jautriausiomis.

Valerijonas (Valeriana officinalis) – vienas plačiausiai medicinoje ir magijoje naudojamų augalų. Jis teikia ir apsaugą, ir meilę, ir nusiraminimą. Džiovintas šaknis reikia sutrinti į miltelius, po šaukštą supilti į mažus drobinius maišelius ir kišti po pagalvėmis ramiam miegui. Žydinti šakelė, prisegta prie moters drabužių, privilios daug gerbėjų. Kai kuriose šalyse valerijono šaknį pritvirtindavo po langu, kad piktas žvilgsnis nepatektų į vidų. Namuose, kur dažni barniai, ją reikia paslėpti, ir viskas susitvarkys. 

Lietuvoje auga kelių rūšių asiūkliai. Dirvinis asiūklis (Equisetum arvense) turi vaistinių savybių, o šiurkštusis (E. hyemale) gana kietas, todėl jo stiebais galima poliruoti medieną. Šie augalai dažo audinius ir vilnonius siūlus gražia žalia spalva. Vis dar tikima, kad iš stiebo padaryta švilpyne galima prišaukti gyvatę. Ilgiau jaukinamas šis gyvis pradeda tarnauti žmogui. Gerais ar blogais tikslais – priklauso nuo šeimininko.

Balinis ajeras (Acorus calamus) Lietuvoje žydi nedažnai, todėl jo žiedynai ir sėklos beveik nenaudojami. Ant kvapių lapų kepta duona labai vertinama. Sudžiovinti lapai nepraranda kvapo, todėl jų dedama į spintas – vilkint ajerais kvepiančius drabužius galima tikėtis ypatingo kitų žmonių palankumo. Nepaprastų galių turi šakniastiebiai. Tai ne tik pripažinta liaudies medicinos priemonė, bet ir magijos ritualus sustiprinantis augalas. Šaknų gabaliukai, padėti virtuvės kampuose, saugo namus nuo skurdo ir bado, o sode žaliuojantis ajeras lemia gerą derlių.