Augalas, kurio man visi pavydi
2019 m. 17 balandžio d.
|
Tikriausiai kiekvienas sodininkas svajoja išauginti retą nuostabų augalą – tokį, kokio neturėtų kiti sodininkai. Taigi aš prieš kelerius metus perskaičiau apie augalą, kokio pati niekada nebuvau mačiusi, o ir kaimynai sodininkai apie jį nieko nežinojo. Tai amerikinė fitolaka (Phytolacca americana).
 Net nežinau, kodėl taip užsimaniau užsiauginti šią keistenybę. Radau informacijos, kad augalas daugiametis, iki 3 m aukščio, su kekiniais žiedynais, sultingais tamsiai raudonais arba beveik juodais, į uogas panašiais vaisiais. Augalas išlieka dekoratyvus iki vėlyvo rudens ir net, jei tikėsime aprašymais, gerai žiemoja mūsų klimato sąlygomis.
 Nusipirkusi sėklų pasėjau. Pavasarį pasirodė nedideli, bet tvirti augalėliai, kuriuos vasarą pasodinau ten, kur rekomendavo žinynas: ramioje, šiltoje vietoje su drėgna dirva, t. y. tolimajame kiemo gale. Augalai augo ir žaliavo iki vėlyvo rudens. Žodžiu, mes išvykome iš sodo, palikę žaliuojančias fitolakas. Tiesą sakant, maniau, kad daugiau jų nebepamatysiu. Bet praėjusį pavasarį jos pasitiko mus tvirtos ir žalios – lyg žiemos ir nebūtų buvę. Per vasarą fitolakos užaugo, žinoma, ne iki trijų, o iki pusantro metro aukščio (manyčiau, tai yra neblogai), gražiai nužydėjo ir užmezgė uogeles. Per vasarą išaugusios į pakankamai galingus krūmus, jos, mano džiaugsmui, kelia kaimynų smalsumą. Tie, kas norės auginti fitolakas, turėtų žinoti, kad visos dalys nuodingos.
Regina Urbonaitė |
