Augalinis alus

Sakysite, girdėjome, skaitėme, kad alaus skonį ir aromatą pagerina apyniai. Bet ar žinote, kad senovėje jis buvo aromatizuojamas ir įvairiais kitais žolynais, prieskoniais.
Alus – vienas iš populiariausių pasaulyje gėrimų vasaros vakarui ar karštai popietei. Jo gamyba yra mūsų kultūros dalis daugiau nei 10 000 metų. Tai silpnas alkoholinis gėrimas, gaminamas fermentuojant mielėmis miežių, kartais ir kitų grūdų (kviečių, ryžių), salyklą.
Alaus fermentacijai skatinti vartojami įvairūs, netgi keisti augalai. Medus, ko gero, yra viena seniausių sudėtinių gėrimo dalių. Tačiau daugelio rūšių alaus sudėtyje būta ir mažiau apetitiškų medžiagų. Nemalonaus kvapo juodoji drignė (Hyoscyamus niger) pasižymi haliucinogeninėmis savybėmis. Tai stiprus narkotinis ir nuodingas augalas, priklausantis bulvinių šeimai. Didelės drignių dozės neigiamai veikia žmogaus psichiką, paralyžiuoja kvėpavimą. Kas žinodamas šį faktą ryžtųsi ragauti su juo pagaminto alaus? O štai viduramžiais drignių tikrai buvo dedama į šį gėrimą. Egiptiečiai vartojo kito bulvinių šeimos haliucinogeninio augalo – mandragoros (Mandragora) šaknis. Europoje į alų dar buvo dedama taškuotosios mėtos (Mentha pulegium) ir paprastosios bitkrėslės (Tanacetum vulgare) žolės. Dideli šių augalų kiekiai gali pakenkti organizmui. Graikai ir romėnai taškuotąją mėtą vartojo senovėje. Net ir šiandien, išsiaiškinus, kad augale yra alkaloidinių medžiagų, jis įeina į įvairių graikų gėrimų, patiekalų receptus. Viduramžiais ne tik namuose, bet ir vienuolynuose gaminamam alui augalai suteikdavo malonų aromatą, skonį ir kartumo. Gero gėrimo receptą aludaris saugodavo kaip didelę paslaptį.
Iki 1516 metų vokiečiai laikėsi alaus grynumo įstatymo (angl. Bavarian Purity Law, vok. Reinheitsgebot), kuris gynė vartotojų teises ir garantavo gėrimo kokybę. Pagal jį alų reikalauta gaminti tik iš miežių salyklo, apynių, mielių ir vandens. Tad gėrimas su prieskoniais buvo nelabai įmanomas. Tiesa, šiandien įstatymas visiškai kitoks, o įvairūs priedai galimi.
Pagal 1816 metų įstatymą nuodingi ir psichotropiniai augalai įėjo į alaus receptus, bet nebuvo vieninteliai. Šalavijų alus – vienas populiariausių gėrimų viduramžiais. Jis laikytas beveik gydomuoju toniku, turinčiu šalutinį poveikį – itin svaigino. Paprastųjų kraujažolių (Achillea millefolium) alus buvo populiarus per vestuves, nes teikė energijos, vartotas kaip afrodiziakas ir, kaip rašoma senovinėse knygose, „vedė svečius iš proto“. Dar vienas tradicinis alus gamintas iš viržių. Jis išpopuliarėjo Škotijoje. Kiti Europoje vartoti augalai alui gaminti – kadagys (Juniperus), šeivamedis (Sambucus), pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria), kvapusis lipikas (Galium odoratum) ir kt.
Šiandien alaus gamyboje labiausiai vertinami apyniai, tad kitais žolynais pagardinto gėrimo galite nebent pasidaryti šventei namuose. Tiesa, stambieji alaus gamintojai vis dėlto kartais vartoja žolynus, prieskonius. Pavyzdžiui, kalendrų (Coriandrum) dedama į baltąjį belgišką alų. Kai kurių rūšių gėrimų sudėtyje galima rasti levandų, kardamono, viržių, šeivamedžių, vingiorykščių.

guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Sekluva II

Šiandien

  • Kovo 29, penktadienis.
  • Saulė teka 06:58, leidžiasi 19:50.
  • Mėnulis teka , leidžiasi 06:51
  • Mėnulis Šaulyje 21:51, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis kovo 25 d.
  • Almantė, Bertoldas, Helmutas, Manvydas, Narcizas
  • Lietuvos įstojimo į NATO diena. Didysis penktadienis
  • Lapų diena tęsis iki vėlumos. Genėkite gyvatvores. Sodinkite, sėkite gūžines salotas, gūžinius kopūstus. Laistykite, purkškite, tręškite augalus. Rinkite ir džiovinkite vaistinius, prieskoninius augalus, dilgėles.
  • Jei noragai kovo mėnesį blizga, tai balandžio mėnesį rūdys.

Populiariausi straipsniai

darzoviuseklos

Sekite mus

SS
e-seklos

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip gaunate „Sodo spalvas“?

Įvykių kalendorius