Auginame spygliuočius: augavietės ekologinės sąlygos
2019 m. 22 sausio d.
Egzotiniams spygliuočiams labai svarbios augavietės ekologinės sąlygos. Jos turi maksimaliai atitikti kiekvienos konkrečios rūšies ar formos poreikius dirvai ir jos mechaninei sudėčiai, derlingumui, drėgmei, pH, apšvietimui ir t. t.
Iš pietų kraštų kilusiems, šalčiams jautresniems augalams labai svarbios ir augavietės mikroklimatinės sąlygos. Juos reikėtų sodinti nuo šaltų žiemos vėjų apsaugotose vietose. Dauguma introdukuotų sumedėjusių augalų jautriausi ir labiausiai pažeidžiami jauno amžiaus. Vėliau jų atsparumas didėja.
Dekoratyvinės sodininkystės praktikoje pasitaiko ir paradoksų. Kartais apšąla augalai, kurie mūsų klimatinėms sąlygoms, atrodytų, turėtų būti visiškai atsparūs. Pavyzdžiui, pilkasis kėnis Lietuvoje dažniausiai sėkmingai peržiemoja, bet kai kuriomis žiemomis teko matyti šalčio pakenktų jo spyglių, ūglių ir netgi šakų. Ištyrus šį atvejį nuodugniau, paaiškėjo, kad augavietėje buvo pakitęs gruntinio vandens lygis. Tai akivaizdžiai rodo, kad augalo atsparumas šalčiui ir bendras atsparumas priklauso nuo įvairių augavietės ekologinių sąlygų: edafinių (dirvožemo), apšvietimo, klimatinių ir kt. Jeigu šios sąlygos atitinka ar bent minimaliai tenkina augalo ekologinius poreikius, jis vešliai auga, sveikai atrodo ir yra atsparus nepalankioms klimatinėms sąlygoms. Jei kuris nors gyvybiškai svarbus ekologinis veiksnys nepalankus, pastebimai sumažėja ir bendras atsparumas.
Reikėtų žinoti ir tai, kad visos spalvingosios spygliuočių rūšys ir dekoratyvinės formos (pilkaspyglės, melsvaspyglės, gelsvaspyglės, margašakės ir kitokios) yra šviesamėgės, todėl sodintinos tik saulėtose augavietėse. Kai kurios iš jų (pavyzdžiui, europinio kukmedžio geltonspyglė forma) gali augti ir pavėsyje, bet šiuo atveju neišryškėja būdingieji požymiai.
