Auksu žibantys pupmedžiai
2016 m. 6 birželio d.
Gegužės ir birželio mėnesiais pas mus žydi tiek medžių, krūmų ir gėlių, jog akys greitai apsipranta prie įvairovės ir atrodo, kad taip turi būti nuolat. Tad šiek tiek gaila, kad žiedų fiesta kunkuliuoja trumpai, tik 1,5–2 mėnesius, nes ankstyvą pavasarį, vasaros antroje pusėje ir ypač rudenį ir žiemą, mažai kas džiugina žiedais. Dažnai pro alyvas, bijūnus, jazminus ar kitas grožybes nepastebime retesnių augalų žiedų, o juk tikrai turime ir daugiau kuo pasidžiaugti. Norime šį kartą prisiminti mūsų želdynuose nors ir ne dažną, bet įdomų ir puošnų augalą – pupmedį.
 |
Pupmedis (Laburnum) jau savo pavadinimu sufleruoja, kad yra medis, kuris augina pupas. Ir iš tiesų jis priklauso gausiai pupinių šeimai (Fabaceae), tik, skirtingai nuo mūsų mėgstamo žirnio ar pupelės, pupos tikrai nevalgomos, netgi atvirkščiai – nuodingos, bet apie tai kiek vėliau.
Natūraliai gamtoje paplitusios tik dvi pupmedžių rūšys, ir abi auga Centrinės ir Pietų Europos šalyse, todėl tai tikrai europietiški medžiai (dažnai girdime skaitytojus sakant, kad pasakojame vien apie dekoratyvinius augalus, kurių didžioji dauguma kilę iš Azijos ar Amerikos). Dar yra viena hibridinė rūšis, kurią sukūrė selekcininkų rankos.
Natūraliai gamtoje paplitusios tik dvi pupmedžių rūšys, ir abi auga Centrinės ir Pietų Europos šalyse, todėl tai tikrai europietiški medžiai (dažnai girdime skaitytojus sakant, kad pasakojame vien apie dekoratyvinius augalus, kurių didžioji dauguma kilę iš Azijos ar Amerikos). Dar yra viena hibridinė rūšis, kurią sukūrė selekcininkų rankos.
Paprastasis pupmedis
Paprastasis pupmedis (L. anagyroides) savaime auga Vokietijoje, Ispanijoje, Čekijoje, Austrijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse, pamiškėse ir priekalnėse. Labiausiai patinka lengva, kalkinga, drėgna ir nerūgšti dirva. Paprastai jis auga apie 7–9 m aukščio ir pločio medeliu arba krūmu, panašiai kaip mūsų gudobelė. Gegužės mėnesį pradeda skleistis žali trilapiai lapeliai, kurie labai panašūs į dobilo (juk abu augalai priklauso pupinių šeimai). Jie ovalūs, piršto ilgumo, sukibę ant ilgoko kotelio. Viršutinė pusė būna ryškiai žalia, o apatinė šviesesnė ir šiek tiek plaukuota. Šiek tiek vėliau už lapelius, gegužės pabaigoje arba birželį, pasirodo gražuoliai žiedai, dėl kurių puošnumo ir norime rekomenduoti šį augalą dažniau auginti želdynuose.
Edita Turskienė, VU Botanikos sodo vyr. specialistė
Plačiau apie paprastąjį, alpinį ir Vatererio pupmedžius skaitykite žurnalo „Sodo spalvos“ gegužės numeryje.
