Aviečių kenkėjai: avietinis žiedgraužis

Avietinis žiedgraužis kenkia avietėms, gervuogėms, braškėms, žemuogėms ir erškėčiams. Vabalai prieš žydėjimą lapuose išgraužia nedideles skyles. Patelės, dėdamos kiaušinius į žiedpumpurius, pagraužia kelis centimetrus žiedkočių. Pažeisti žiedpumpuriai nulinksta ar nukrenta, neišsiskleidžia, paruduoja ir sudžiūsta. Iš jų nebesiformuoja uogų užuomazgos ir dėl to sumažėja derlius.

Suaugę vabalai yra 2–3 mm ilgio, pilkšvai juodi, ilgu straubleliu, apaugę tankiais pilkšvais plaukeliais. Lervos iki 3,5 mm ilgio, baltos, sulinkusios, storos, bekojės, rudomis galvomis, apaugusios retais plaukeliais. Pavasarį, kai oro temperatūra pakyla iki 16 °C, iš žiemojimo vietų išlenda vabalai. Jie maitinasi lapais. Patelės pradeda dėti kiaušinius į žiedpumpurius, po to pagraužia jų žiedkočius. Viena gali sugadinti apie 100 žiedpumpurių. Po 6–8 dienų išsirita lervos ir pažeistuose žiedpumpuriuose gyvena maždaug 25 dienas, kol virsta lėliukėmis. Lėliukės vystosi 7–11 dienų. Iš jų išsirita naujos kartos vabalai, kurie dar kelias dienas maitinasi jaunais lapais ir išsiskirsto į žiemojimo vietas. Per metus išsivysto viena šių kenkėjų karta.

Apsauga. Vabalai žiemoja dirvos paviršiuje, po nukritusiais lapais ar augalų liekanomis. Pravartu pokrūmiuose naikinti piktžoles, purenti tarpueilius. Jei avietynas naikinamas, būtina giliai suarti dirvą. Labai išplitus žiedgraužiams, avietes reikia nupurkšti insekticidais du kartus: 10–14 dienų iki žydėjimo ir prieš pat jį.