Aviečių kenkėjai: paprastasis avietinukas

Paprastasis avietinukas anksti pavasarį maitinasi žiedadulkėmis, apgraužia žiedų kuokelius ir piesteles. Vėliau jis skrenda ant aviečių ir pažeidžia lapus, žiedpumpurius, žiedus. Gegužę ir birželį patelės į žiedus deda kiaušinius. Iš jų išsiritusios lervos įsigraužia į žiedsosčius ir ten gyvena kenkdamos, kol sunoksta uogos. Po to jos nukrinta žemėn ir žiemoja. Per metus išsivysto viena kenkėjų karta. Vabalai lapuose ir žiedlapiuose išgraužia pailgas, nelygiais kraštais skyles. Pažeistos užuomazgos ar uogos gali deformuotis, sulėtėja augimas, o kartais jos būna nenatūraliai nusispalvinusios. Viduje randama viena ar kelios lervos.

Suaugę vabalai yra 3,5–4,5 mm ilgio, pailgi, pilkšvai juodi ar tamsiai rudi, apaugę pilkšvais ar geltonais plaukeliais. Lervos iki 7 mm ilgio, geltonos su ruda galva, sulinkusios, jų abu galai smailėjantys.

Apsauga. Nuo paprastojo avietinuko insekticidai naudojami tokiu pat laiku kaip ir nuo žiedgraužio: 10–14 dienų iki žydėjimą ir, jeigu reikia, pakartotinai prieš pat jį. Jeigu vienais metais kenkėjai buvo labai gausiai išplitę, tikėtina, kad kitąmet jų taip pat bus nemažai.