Aviečių kenkėjai: paprastoji voratinklinė erkė

Kenkėjas yra polifagas, minta augalų sultimis, dažniausiai įsikuria lapų apačioje. Iščiulptų lapų viršutinėje pusėje atsiranda smulkių gelsvų dėmelių, kurios susilieja. Ilgainiui lapai įgauna bronzinį atspalvį, džiūsta ir pradeda kristi. Apatinėje pusėje galima įžiūrėti plonus voratinklius, tarp kurių ropoja paprasta akimi sunkiai įžiūrimos erkės. Pažeisti augalai skursta, prastai dera, blogiau pasiruošia žiemoti, mažiau atsparūs šalčiui, temperatūrų svyravimams bei kitoms nepalankioms klimatinėms sąlygoms.

Erkės ovalios, 0,4–0,5 mm ilgio, pilkšvai žalsvos, su 4 poromis kojų ir tamsiomis dėmelėmis nugaroje. Žiemojančios – oranžinės. Per vasarą gali išsivystyti 6–7 kartos. Vystymosi trukmė esant 15 ºC temperatūrai – 33 dienos, esant 20 ºC – 15, kai yra 30 ºC – 7. Erkės plinta ropodamos nuo augalo ant augalo, jei šie liečiasi vienas su kitu ar žeme, jas nešioja ir vėjas. Labai palankios sąlygos kenkėjams plisti, kai vegetacijos metu būna karšta ir sausa.

Apsauga. Prieš žydėjimą ir po derliaus nuėmimo patikrinama, ar aviečių lapai nėra apnikti. Grobuoniškos erkės (Phytoseiidae) labai efektyviai mažina paprastąsias voratinklines erkes. Jos minta visų vystymosi stadijų kenkėjais. Per dieną viena grobuoniška erkė suėda apie 5 suaugėlius, 13 nimfų, 20 kiaušinių.

Nuo paprastosios voratinklinės erkės reikia naudoti tuos akaricidus, kurie mažai toksiški grobuoniškoms erkėms. Jais purškiama, jei ant lapo randami vidutiniškai 3–5 kenkėjai. Paprastai taip būna prieš pat aviečių žydėjimą, po jo ar (ir) nuėmus derlių, kai palankios meteorologinės sąlygos.