Aviečių ligos: pašaknio ir šaknų puviniai
Avietės labai jautrios pašaknio ir šaknų puviniams, ypač auginamos drėgnesnėse vietose arba ten, kur aukštas gruntinis vanduo, užsistovi pavasarinio polaidžio vanduo. Juos sukelia įvairūs dirvos grybai. Puviniai dažniausiai pažeidžia šaknų sistemą, dėl ko gali žūti visas augalas.
Sergančių augalų stiebų viršūnėlės pradeda gelsti ir vysti, lapai džiūsta. Stiebai lėčiau auga, pakeičia spalvą. Ant žievės atsiranda tamsiai mėlynų arba violetinių pailgų dėmių, jų vietoje žievė sutrūkinėja. Grybai į augalą patenka per šaknų žievę ir vandens indais plinta tolyn. Apytakos sistemos audiniai paruduoja, stiebai nudžiūsta arba kitais metais menkai dera. Pašaknio ir šaknų puviniai dažniausiai pasireiškia židiniais, plinta su sergančiais sodinukais ir per dirvą, kai avietės auginamos po netinkamų priešsėlių.
Apsauga. Naudojamos tik agrotechninės priemonės: vystantys augalai nedelsiant išraunami ir sunaikinami. Būtina laikytis sėjomainos: avietės nesodinamos po braškių, bulvių, pomidorų, agurkų, cukinijų. Jos auginamos puriose, vandeniui laidžiose dirvose.
