Avietės. Pasodinkite tinkamai
2015 m. 3 birželio d.
Įsigijote mugėje aviečių. Jas reikia kuo greičiau pasodinti, tačiau jums trūksta žinių, kaip tai padaryti. Kokia turi būti vieta, kad šie uogakrūmiai gerai derėtų ir nelįstų į kaimyno veją? Kaip juos genėti ir tręšti? Perskaitykite straipsnį ir tapsite tikru aviečių sodinimo ekspertu.
Sodinimas ir laistymas
Pirmiausia parinkite avietėms vietą. Jos gali augti daliniame pavėsyje, tačiau labiau mėgsta saulę. Šių uogakrūmių nesodinkite, jei neturėsite laiko laistyti. Kadangi aviečių šaknų sistema paviršinė, vienas iš svarbiausių gero derliaus garantų – pakankamas vandens kiekis dirvoje. Gausiai avietyną reikia laistyti per sausras.
Avietes galima sodinti pavasarį ir rudenį. Rudenį – geriau, palankiau, nes aplink gausu augalinės kilmės atliekų. Be to, avietės jau snaudžia, tad mažesnė tikimybė pažeisti pumpurus. Pavasarį šis darbas atliekamas kuo anksčiau, nes vaiskrūmių vegetacija prasideda labai anksti. Jei jie auginami vazonuose, sodinti galima per visą vegetacijos sezoną.
Avietės – miško augalai, ir jų šaknims reikalinga puri, drėgna dirva su organiniu mulčiu. Sunkus molis netinka. Jei gruntiniai vandenys telkšo aukščiau negu 1–1,2 m gylyje, sodinukų šaknys supūva. Tokiose vietose geriau sodinti ant kalvelių.
Avietes rikiuokite šiaurės–pietų kryptimi. Rekomenduojama paruošti apie 40 cm gylio ir 60 cm pločio griovius. Į juos pridedama plonų medžių šakų, sausos žolės, lapų, stambių medžių skiedrų, pjuvenų, ir viskas užberiama žeme. Jei kasite kelis griovius, palikite apie 2 m tarpus, nes šie uogakrūmiai mėgsta erdvę. Avietes sodinkite 50 cm atstumu vieną nuo kitos. Gylis turi būti toks pat, kokiame augo anksčiau. Šalia sodinukų padarykite nedidelius griovelius, kad laistant į šalis nenubėgtų vanduo.
Pasodintos avietės pamulčiuojamos durpėmis, medžių pjuvenomis, smulkintais šiaudais, vejos žole. Tai ypač naudinga jaunam avietynui, nes po mulčiu geriau kaupiasi ir laikosi drėgmė, pagausėja humuso. Sunkios ir šlapios dirvos mulčiuoti nereikėtų. Jei viską padarysite tinkamai, avietės prigis per dešimt dienų.
Avietes galima sodinti pavasarį ir rudenį. Rudenį – geriau, palankiau, nes aplink gausu augalinės kilmės atliekų. Be to, avietės jau snaudžia, tad mažesnė tikimybė pažeisti pumpurus. Pavasarį šis darbas atliekamas kuo anksčiau, nes vaiskrūmių vegetacija prasideda labai anksti. Jei jie auginami vazonuose, sodinti galima per visą vegetacijos sezoną.
Avietės – miško augalai, ir jų šaknims reikalinga puri, drėgna dirva su organiniu mulčiu. Sunkus molis netinka. Jei gruntiniai vandenys telkšo aukščiau negu 1–1,2 m gylyje, sodinukų šaknys supūva. Tokiose vietose geriau sodinti ant kalvelių.
Avietes rikiuokite šiaurės–pietų kryptimi. Rekomenduojama paruošti apie 40 cm gylio ir 60 cm pločio griovius. Į juos pridedama plonų medžių šakų, sausos žolės, lapų, stambių medžių skiedrų, pjuvenų, ir viskas užberiama žeme. Jei kasite kelis griovius, palikite apie 2 m tarpus, nes šie uogakrūmiai mėgsta erdvę. Avietes sodinkite 50 cm atstumu vieną nuo kitos. Gylis turi būti toks pat, kokiame augo anksčiau. Šalia sodinukų padarykite nedidelius griovelius, kad laistant į šalis nenubėgtų vanduo.
Pasodintos avietės pamulčiuojamos durpėmis, medžių pjuvenomis, smulkintais šiaudais, vejos žole. Tai ypač naudinga jaunam avietynui, nes po mulčiu geriau kaupiasi ir laikosi drėgmė, pagausėja humuso. Sunkios ir šlapios dirvos mulčiuoti nereikėtų. Jei viską padarysite tinkamai, avietės prigis per dešimt dienų.
Kaip genėti ir tręšti avietyną? Ką daryti, kad neplistų? Kaip kovoti su ligomis ir kenkėjais? Apie tai rašome gegužės „Sodo spalvų“ numeryje.
