Biofilinis dizainas: arčiau gamtos, arčiau savęs

Dažnai girdime posakį „Gamta – mūsų namai“. Ne veltui. Jau senų senovėje žmonės suvokė gamtos teikiamą naudą ir iš jos mokėsi. Net ir patys galime pastebėti, kad, būdami gamtoje, mes jaučiamės kur kas sveikesni, gyvesni, aktyvesni, nes prisipildome gyvybinės energijos – pagerėja nuotaika, savijauta, atsigauname. Tačiau šiandien vis daugiau savo gyvenimo laiko praleidžiame pastatuose: gyvename ir dirbame uždarose erdvėse. Tolstame nuo gamtos, tolstame nuo savęs, nors prigimtinis poreikis išlieka.

Biofilinio dizaino atsiradimas siejamas su terminu „biofilija“. Taip aštuntajame dešimtmetyje psichoanalitikas E. Frommas apibūdino meilę gyvenimui ir viskam, kas gyvybiškai svarbu. Toliau savo 1984 m. darbe „Biofilija“ šią sąvoką praplėtė amerikiečių biologas Edwardas O. Wilsonas. Jis tikėjo, kad žmonės turi įgimtą ryšį su gamta ir stengiasi jos dėsnius atkartoti kasdieniame gyvenime.

Su šiuo terminu susijęs siekis įtraukti gamtą į interjerus bei padidinti ryšį su natūralia aplinka. Šiandien biofilija turi vis didesnę reikšmę mūsų sveikatai ir kuriamai aplinkai dėl didėjančios urbanizacijos, sparčiai besivystančių šalių. Tad biofilinis dizainas meta iššūkį ne tik mūsų mąstymui, bet ir skatina tyrinėti. Biofilija gali puikiai paaiškinti, kodėl žmonės renkasi atostogauti lauke, poilsiauja paplūdimyje ar stovyklauja miške, taip pat kodėl žmonės išleidžia kur kas daugiau pinigų viešbučio kambariui, iš kurio atsiveria gamtos vaizdai.

Ir nors Lietuvoje apie biofilinį dizainą kalbama dar labai nedaug, tai – viena iš naujausių jau keletą metų fiksuojamų interjero tendencijų. Kasmet sukaupiame vis daugiau žinių apie tai, kiek supanti aplinka lemia mūsų gyvenimo kokybę, sveikatą, produktyvumą, todėl nenuostabu, kad poreikis biofiliniam dizainui tik didėja.

Žvelgiant pasauliniu mastu, miestai, tokie kaip Singapūras, Velingtonas (Naujoji Zelandija), Monrealis (Kanada), Nagoja (Japonija), Dubajus (JAE), garsėja biofiline architektūra, išskirtiniais dizaino sprendimais, kurie buvo įgyvendinti kuriant žaliąsias erdves, sodus, apželdinant pastatus, įrengiant uždaras gamtos oazes, orientuojantis į žmogaus poreikį, sveikatinimą, gyvenimo kokybės gerinimą.

Kokie pagrindiniai biofilinio dizaino principai interjere?

Kai renkamės namus, kuriuose norime gyventi, daugeliui itin svarbu, koks bus vaizdas pro langus. Esame biologiškai užprogramuoti ryšiui su gamta. Tai apibūdina mūsų poreikį, kurio patenkinimo tikimės iš savo gyvenamojo ploto. Tačiau ne visada pro langus galime matyti gamtą, todėl biofilinis dizainas yra puikus pasirinkimas. Be abejo, net ir šiandien bet kuriuose namuose būtų galima aptikti nemažai tiesioginio ar netiesioginio biofilinio dizaino elementų. Pagrindiniai tiesioginiai – tai jau minėtas vaizdas pro langą, natūralus dienos apšvietimas, kokybiška ventiliacija (natūralus oro srautas), augalai, gyvūnai (pvz., akvariumas), vandens funkcijos, natūralios apdailos medžiagos (mediena, akmuo, metalas); visi jie suteikia begalę pranašumų mūsų bendrai būsenai. Netiesioginiams priskiriami paveikslai, nuotraukos gamtos tematika, natūralių raštų, formų bei tekstūrų meno dirbiniai, tapetai, plytelės, gamtos atspalviai, aksesuarai (pagalvėlės, tekstilė, vazos), kvapai, kurie pagyvina mūsų aplinką ir suteikia jaukumo.

Biofilinis interjero dizainas yra daugiau nei strategiškai išdėstyti vazoniniai augalai: jis reikalauja kūrybiškumo ir atsakingo požiūrio.

Tekstas – Jūratės Cibulskienės. Nuotraukos – Pixabay, Unsplash, Schutterstock.

Visą straipsnį skaitykite „Mano sodybos“ 2020 m. balandžio mėnesio numeryje.