Biomedžiagos: dizaino mada ar neišvengiama būtinybė?
Biomedžiagos – tai ne tik dizainerių žaidimų aikštelė, bet ir realus atsakas į šiuolaikinius iššūkius: klimato krizę, išteklių pereikvojimą ir pavojingas chemines medžiagas mūsų aplinkoje. Kaip sako Austėja Platūkytė, „Biomaterials Library“ (biomedžiagų bibliotekos) įkūrėja, šiandien svarbu ne tik kaip daiktas atrodo, bet ir iš ko jis pagamintas, kaip veikia mūsų sveikatą ir kas su juo nutiks ateityje.
Vilniuje įkurta „Biomaterials Library“ siūlo realią alternatyvą senajam požiūriui į medžiagas. Čia eksponuojamos medžiagos, sukurtos iš žemės ūkio atliekų, vynuogių išspaudų, jūržolių, net kanalizacijoje rastų metalų. Unikali, visiems atvira medžiagų kolekcija, kviečianti tyrinėti, liesti ir mąstyti kitaip.
Atliekos? O gal neišnaudotas lobis?
Kiekvienas daiktas – nuo paprasto plastikinio šaukšto iki statybinės plokštės – pareikalauja tam tikrų išteklių: vandens, energijos, medienos, naftos. Tačiau mūsų planeta turi aiškias ribas – šių išteklių nepakaks amžinai. Dėl to vis svarbiau tampa vadovautis žiedinės ekonomikos principais, kurie sako: naudokime tai, ką jau turime, ilgiau ir atsakingiau. Žiediškumas reiškia, kad medžiagos turėtų būti sukurtos taip, jog vėliau jas būtų galima perdirbti, pakartotinai panaudoti arba saugiai sugrąžinti į gamtą.
Tačiau ne mažiau svarbu – naudoti tai, kas įprastai dažnai laikoma bevertėmis atliekomis: žemės ūkio ar maisto pramonės likučius, invazinius augalus ir pan.
„Šių principų taikymas ne tik mažina spaudimą gamtai, bet ir keičia mūsų požiūrį į vartojimą: vertę ima kurti ne blizgus paviršius, o tai, kaip atsakingai jis atsirado ir kur nueis po mūsų.“ – sako cheminių medžiagų ekspertas, NonHazCity 3 projekto koordinatorius Lietuvoje Gražvydas Jegelevičius.
Biomedžiagos – alternatyva, kurios nebegalime ignoruoti
Biomedžiagos – ne futuristinė vizija, o jau šiandien vykstantis pokytis. Vis daugiau dizainerių, mokslininkų ir net pramonės atstovų eksperimentuoja su šių medžiagų panaudojimu. Italijoje jau gaminami batai ir automobilių salonai iš vynuogių odos, Norvegijoje vystomi baldų užpildai iš jūržolių, o Lietuvoje – iš invazinių augalų sukurtos vandens nepraleidžiančios vazos ar keramika iš nuotekose aptinkamų metalų.
Vilniuje veikianti Biomedžiagų biblioteka tampa šios transformacijos centru – čia pristatomos medžiagos iš viso pasaulio, rengiamos kūrybinės dirbtuvės, kuriamos vietinės inovacijos.
„Biomedžiagos leidžia kurti be kenksmingų medžiagų – jos saugesnės žmonėms ir aplinkai. O kartu jos – įrodymas, kad žiedinė ekonomika gali būti kūrybiška, graži ir praktiška,“ – sako bibliotekos įkūrėja Austėja Platūkytė, kurios sukurta medžio drožlių plokštė be formaldehido jau keliaus į tarptautinę ekspoziciją Saudo Arabijoje.
Tai įrodo, kad tvarus dizainas gali būti ne tik atsakingas, bet ir estetiškai patrauklus bei plačiai pritaikomas. Biomedžiagos tampa ne mada, o būtinybe – jei norime saugios aplinkos ir tikrai tvarios ateities.
Lietuva – tarp novatorių
Biomedžiagų srityje Lietuva ne tik žengia koja kojon su pasauliu, bet ir formuoja savitą kryptį. Austėjos Platūkytės įkurta „Biomaterials Library“ (biomedžiagų biblioteka) – viena iš nedaugelio visiems atvirų tokio pobūdžio kolekcijų Europoje, sujungiančių kūrybą, edukaciją ir praktinius sprendimus. „Tai atvira vieta, kurioje prieinamos įvairios biomedžiagos, pavyzdžiui, pagamintos iš perdirbtų žaliavų ar iš atsinaujinančių išteklių, kurios yra kompostuojamos ar lengvai suyrančios. Šie pavyzdžiai surinkti iš dizainerių iš viso pasaulio ir Lietuvos taip pat. Mano tikslas yra, kad vaikai, studentai, menininkai, dizaineriai ar įmonės, suinteresuoti žmonės su tuo dirbantys ir netgi žmonės visiškai neturintys nė žalio supratimo, galėtų prieiti prie šių medžiagų.“ – sako A. Platūkytė.
Bibliotekoje pristatomi ne tik užsienio dizainerių darbai, bet ir pačios Austėjos kurtos medžiagos, sukurtos iš jūros dumblių, kanapių spalių, medienos drožlių, invazinių augalų ar kitų organinių gamybinės pramonės atliekų. Jos prototipas – natūrali drožlių plokštė be formaldehido – jau atrinktas į tarptautinę ekspoziciją Saudo Arabijoje tarp 200 geriausių biomedžiagų pasaulyje. O „Invasive Vases“ projekto metu sukurtos vazos iš invazinių augalų, bičių vaško ir pušų dervos, bus eksponuojamos „Expo Osaka 2025“ Europos Sąjungos paviljono parodoje „Design Beyond Things“.
Tai rodo, kad Lietuvoje gimsta ne tik idėjos, bet ir pasaulinio lygio sprendimai, kurie keičia tai, kaip kuriame, kuo apsupame save ir ką paliksime po savęs. Ir tai – ne mada, o kryptis, kuria Lietuva gali eiti pirmyn su išskirtiniu pasitikėjimu.
Darnios statybos link
Biomedžiagų biblioteka tampa ne tik kūrybine erdve, bet ir praktiniu įkvėpimo šaltiniu architektams, dizaineriams ar net inžinieriams, kurie ieško aplinkai draugiškų, naujų ir unikalių biomedžiagų pritaikymo sprendimų.
„Judant link darnios statybos – tokie sprendimai kaip biomedžiagos labai reikalingi. Jie padeda mums galvoti apie aplinkosaugą, apie visą medžiagos gyvavimo ciklą, kur svarbu ne tik rezultatas, bet ir visas gamybos kelias“, – sako cheminių medžiagų ekspertas, NonHazCity 3 projekto koordinatorius Lietuvoje Gražvydas Jegelevičius.
„Daug statybinių ir apdailos medžiagų šiandien vis dar skleidžia kenksmingas medžiagas – perfluorintas medžiagas, ftalatus, formaldehidą ir lakiuosius organinius junginius, kitas pavojingas medžiagas. Net jei jų kiekiai statybinėse medžiagose yra nedideli, bendras poveikis žmogaus sveikatai, ypač patalpų ore, yra reikšmingas. Todėl netoksiškos, pagal žiedinės ekonomikos principus sukurtos alternatyvos tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.“ – priduria G. Jegelevičius.
Pasak jo, biomedžiagos – viena iš sričių, kur dizainas ir žaliavos, be pavojingų cheminių medžiagų gali susitikti bendram tikslui – sveikesnei aplinkai ir darnesnėms gyvenamosioms erdvėms.
Tam pačiam tikslui NonHazCity 3 projektas parengė gaires „Kaip sukurti sveikatai ir aplinkai palankius namus?“ bei „Statybinių medžiagų katalogą netoksiškai statybai“ (anglų kalba). Šie leidiniai skirti tiek specialistams, tiek kiekvienam gyventojui – kad būtų lengviau suprasti, kokie sprendimai daro mažiau žalos mums ir aplinkai.
Daugiau informacijos:
Biomedžiagų bibliotekos įkūrėja
Austėja Platūkytė
+37062589592
https://www.biomaterialslibrary.com
Baltijos aplinkos forumo komunikacijos specialistė
Birutė Stukė
Tel. nr. +37067420158
El.p. birute.stuke@bef.lt
Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertas
Gražvydas Jegelevičius
+370 614 12911
