Braškių pašaknio ligos
Dažniausias ir augintojams puikiai žinomas yra braškių vytulys ir odiškasis uogų puvinys, kurį sukelia patogenas Phytophtora cactorum. Sukėlėjas gyvena dirvoje ir yra polifagas – gali pažeisti daugelio sodo augalų šaknis, kamienus, vaisius. Pasireiškia dvi šio grybo formos: viena gali sukelti braškių vytulį, kita – odiškąjį uogų puvinį.
Mūsų klimato sąlygomis patogenas daugiau išplinta karštą ir drėgną vasarą. Jeigu būna aukšta temperatūra, bet trūksta drėgmės, atsiradusios gelsvos, vėliau bronzinės dėmės sustabdo uogų nokimą, bet jų nesupūdo. Jeigu drėgmės ir šilumos pakanka, dėmės didėja, keičiasi į violetines ir apima visą uogą. Minkštimas įgauna kitą spalvą, sustandėja.
Kerelių vytulį sukelianti patogeno forma yra kur kas pavojingesnė negu odiškasis puvinys, nes braškės žūsta. Pirmieji požymiai – tai melsvai žalsvos ir raudonos dėmės ant lapkočių, jaunesni lapai vysta. Lapų skrotelės audiniai ruduoja ir nyksta, grybas skverbiasi šaknies link ir sukelia šaknies kaklelio paraudimą.
Kita pašaknio liga yra braškių verticiliozė, kurią sukelia grybai Verticillium albo-atrum ir V. dahliae. Jie gyvena dirvoje ir, be braškių, pažeidžia abrikosus, vyšnias, trešnes, slyvas, avietes, agrastus, bulves, pomidorus, agurkus, kitus sumedėjusius ir žolinius augalus.
Sergantys braškių kereliai vysta. Sukėlėjai sparčiai vystosi pavasarį, gegužės pabaigoje, ir birželio mėnesį. Ligos požymių gausėja palaipsniui iki rugpjūčio–rugsėjo mėnesio. Palankūs šilti ir drėgni orai. Daugiausia augalų suserga žydėjimo ir uogų skynimo laikotarpiu.
Šiais grybais apsikrėtę kereliai gali žūti per 3–4 savaites (greitoji forma). Iš pradžių nuvysta ir sudžiūva kraštiniai lapai, o po to ir visas augalas. Anksti susirgęs kerelis nespėja subrandinti uogų ir išleisti ūsų. Vėliau susirgęs augalas subrandina smulkias, rūgščias, blogos išvaizdos uogas. Ūsai džiūsta kartu su pagrindiniu keru. Dirvose, kur pakanka drėgmės, augalai tą vasarą nežūva (lėtinė forma). Jie būna smulkesni, dera menkai, uogos deformuotos, daugelio kerų išoriniai lapai – rausvo atspalvio. Perpjovus stiebelį skersai, matomi patamsėję vandens indai.
Liga pavojingiausia auginant braškes drėgnose, užmirkusiose, sunkiose dirvose. Plinta per dirvožemį ir su daigais. Labai jautrios veislės: ‘Gerida’, ‘Syriusz’, ‘Elsanta’, ‘Kent’, ‘Honeyoe’, ‘Zefir’, ‘Elvira’, ‘Karina’.
Apsaugos priemonės. Labai svarbi yra sodinamosios medžiagos kokybė. Reikia sodinti tik sveikus, specialiuose daigynuose išaugintus braškių daigus, rinktis atsparesnes veisles. Būtina palaikyti optimalią dirvos drėgmę ir aeraciją, t. y. nesudaryti palankių sąlygų patogenui plisti. Negalima sodinti braškių žemose, užmirkstančiose vietose. Reikia laikytis sėjomainos. Efektyvi apsaugos priemonė nuo odiškojo puvinio yra braškyno mulčiavimas ar kitos priemonės, neleidžiančios uogoms liestis su žeme. Purškimas fungicidais per žydėjimą sumažina odiškojo puvinio plitimą.
Pixabay nuotr.
