Braškyno priežiūra: ką svarbu žinoti?

Pirmiausia – tvarka
Oras sušyla, ir augalai lenktyniauja leisdami lapus. Sausi braškių lapai, kurių po žiemos būna visada, nuskinami tik pradėjus intensyviai augti jauniems. Senus lapus rekomenduotina ne išmesti, o sudeginti – taip sunaikinama daug ligų sukėlėjų. Pavasarį būtina nuravėti lysves, iki 6–8 cm gylio supurenti tarpueilius.
Tarpueiliuose gulintis apiręs pernykštis mulčias (šiaudai, kompostas) perkasamas su žemėmis iki 10 cm gylio. Apie braškes žemė supurenama tik iki 2–3 cm gylio, kad nenukentėtų šaknys. Kerelius, kuriuos į viršų kilstelėjo šaltis, reikia kiek prispausti, o jų šaknis apkaupti.
Kai braškės pradės krauti žiedus, kauptuką pamirškime. Geriau naudoti mažesnius įrankius. Tik į išravėtus tarpueilius bus galima berti šiaudų mulčią, o vėliau – stebėti, kaip ant jo guls sunkėjantys žiedynai.
Jei gegužę vyrauja sausi orai, braškyną reikia gausiai, kad žemė sudrėktų iki 20 cm gylio, laistyti. Nuo vandens kiekio priklauso derlius ir jo kokybė. Daugiausia laistyti braškes reikia, kai jos krauna žiedus, bręsta ir sirpsta uogos.
Pirmenybė jaunimui
Besniegėmis žiemomis braškėms taip pat sunku, kaip ir kitiems augalams. Jei pavasarį sniegas nutirpsta per anksti ir šaknų kakleliai apsinuogina, situacija gali pablogėti. Iššąla tie jauni daigai, kuriuos žiemą dengė plonesnis nei 15–20 cm sniego sluoksnis. Štai kodėl svarbu daug dėmesio skirti pernai pavasarį ar rugpjūtį pasodintoms jaunoms braškėms.
Jei braškynas nedidelis, sniego tirpimą galima bandyti stabdyti užtiesus šviesią medžiagą, kuri atspindės saulės spindulius. Vėliau sniego likučius ar drėgną žemę rekomenduojama palaistyti silpnu organinių trąšų tirpalu, pagamintu iš karvių ar paukščių mėšlo. Karvių mėšlą reikia praskiesti (1 : 2) ir palaikyti savaitę. Prieš laistymą jis praskiedžiamas dar 4–6 dalimis vandens. Paukščių mėšlas praskiedžiamos dviem dalimis vandens, palaikomas savaitę, o prieš laistymą dar įpilama vandens (1 : 12–15).
Didžiausią efektą sukelia kombinuotos azotinės trąšos
Ankstyvą pavasarį braškyną rekomenduojama patręšti azotinėmis trąšomis (10 m2 jų reikia 0,3–0,4 kg). Braškės geriausiai pasisavina nitratinį azotą (N-NO3) turinčias trąšas. Labai svarbu žinoti, kad šis azotas dirvoje laikosi trumpai ir jo perteklius greitai nuteka į gilesnius sluoksnius. Dėl šios priežasties trąšas geriau padalinti pusiau – 30–40 proc. išbarstyti vegetacijos pradžioje, o likusią dalį – per žydėjimą.
Amoniakinio azoto (N-NH4) turinčios trąšos laikosi dirvoje ilgiau, tačiau ją rūgština.
Didžiausią efektą pasieksime, jei naudosime kombinuotas azotines trąšas, į kurių sudėtį įeina abiejų minėtų formų azotas. Tokia yra amonio salietra. Vis dėlto jauną braškyną patartina tręšti ne ja, o mažiau azoto turinčiomis kombinuotomis trąšomis su fosforo ir mikroelementų priemaiša. Fosforas skatina uogakrūmių šaknų augimą, todėl pasodinti jie greičiau prigyja.
Deja, rūgščiose dirvose, kurių pH yra mažesnis nei 5,5, fosforas neprieinamas augalams. Jei prieš įveisiant braškyną jis nebus padidintas iki 6,0–6,5, verta naudoti naujos kartos fosforo ar kompleksines trąšas. Į jas šis elementas įeina polifosfatų pavidalu. Tokį fosforą rūgščiose dirvose augalai pasisavina lėčiau.
Kalcis ir kalis reguliuoja vandens apykaitą
Senesnes plantacijas pavasarį tręškime mažesniu kiekiu azotinių trąšų, kitaip braškės blogai derės, nukentės uogų kokybė. Šias trąšas (0,3–0,4 kg – 10 m2) būtina naudoti, jei uogakrūmiai pasodinti lengvose dirvose arba blogai auga ir prastai dera. Be to, patartina visą trąšų kiekį padalinti pusiau ir pirmą dalį išbarstyti vegetacijos pradžioje, o antrą – prieš žydėjimą.
Pavasarį braškėms taip pat reikia daug kalio. Šis elementas labai svarbus vandens apykaitai reguliuoti. Optimalus kalio kiekis padės braškėms ne tik tinkamai siurbti kitas maisto medžiagas iš dirvos, bet ir turės įtakos uogų dydžiui bei jų standumui.
Panašiai veikia kalcis. Lengvose ir rūgščiose dirvose braškėms jo nuolat stinga. Jei šio elemento nepakanka, braškių lapai būna mažesni, susiraukšlėję, džiūvančiomis viršūnėmis, o uogos deformuojasi.
Taigi tik tinkamai rūpindamiesi braškėmis pavasarį sulauksime gausesnio derliaus vasarą.