Česnakai: didelis naudingų savybių pluoštas
2017 m. 17 spalio d.
Česnakai – bene populiariausi vaistiniai ir prieskoniniai augalai, konservantas. Jie vertinami dėl aštraus kvapo ir pikantiško skonio. Maža to, pasižymi solidžiu vitaminų ir gydomųjų savybių sąrašu.
Česnakas seniai žinomas visame pasaulyje. Apie tai byloja receptas, parašytas dantiraščiu beveik 3 000 metų prieš mūsų erą. Augalas minimas Biblijoje ir Korane. Egiptiečiai jį laikė šventu, naudojo balzamuodami faraonus. Įrašai Cheopso piramidėje liudija, kad ją statydami vergai kasdien gaudavo česnakų.
Romos gladiatoriai česnakuose ieškojo stiprybės, ištvermės. Senovės kinai, germanai jais vaikė piktąsias dvasias, o Balkanų gyventojai įtrindavo durų rankenas ir langų rėmus, kad apsisaugotų nuo vampyrų. Graikams, slavams šie augalai buvo nepakeičiamas vaistas nuo nuodingų gyvačių įkandimo. Senose knygose jis dar vadinamas gyvatės žole.
Česnakams gamta dovanojo vitaminų C, B ir D, net 17 mikroelementų (ypač jodo junginių), baltymų, angliavandenių, ląstelienos ir kitų medžiagų. Vandens juose kur kas mažiau nei kitose daržovėse, o angliavandenių ir azoto junginių daugiau nei svogūnuose. Svarbiausias elementas – eterinis aliejus alicinas, turintis fitoncidinį poveikį. Specifinis kvapas, kuris ne visiems patinka, išnyksta pakramčius petražolių, krapų, salierų, gvazdikėlių ar kavos pupelių, išgėrus stiklinę pieno, suvalgius varškės.
Dėl gydomųjų savybių česnakai plačiai taikomi medicinoje. Jų valgome, jei nėra apetito, maudžia kepenis ar vidurius, „šlubuoja“ širdis, skauda ar svaigsta galva, trūksta vitaminų, kamuoja sąnarių problemos, reumatas ar kitos bėdos. Kosulį palengvina piene virtos skiltelės. Kvėpuoti lengviau krūtinę ištrynus česnakų ir sviesto košele. Keptos svieste skiltelės minkština skausmingas nuospaudas. Tyrele gydomos karpos, egzemos, o įtrinta į galvos odą ji stiprina plaukus. Česnakas užmuša bakterijas burnoje, malšina dantų skausmą. Jo veikliosios medžiagos skatina medžiagų apykaitą, stiprina imunitetą.
