Cinamonas ir imbieras. Kalėdų kvapai
Perkant cinamoną vertėtų būti atidiems ir pasidomėti, kokios jis yra kilmės. Tikruoju laikomas iš Ceilono atkeliaujantis prieskonis. Pigus pakaitalas „cassia cinnamon“, kuriuo prekiauja mūsų ir kitų šalių prekybos centrai, gaminamas iš Vietname, Kinijoje, Indonezijoje augančių medžių žievės. Medikai tokį prieskonį pataria vartoti saikingai, nes jame nemaža kumarino, kuris pavojingas jautrioms kepenims. Tikrajame cinamone šios kvapiosios medžiagos yra visai nedaug.
Šaltuoju metų periodu daugelis jau esame mėginę įveikti peršalimą gerdami aromatingą imbierų arbatą. Ji dažniausiai ruošiama iš žolinio augalo, kuris moksliškai vadinamas tikruoju imbieru (Zingiber officinale), šviežių šakniastiebių. Ši rūšis, kilusi iš Pietryčių Azijos, žmonijai žinoma labai seniai. Dabar ji plačiai auginama JAV, Indijoje, Kinijoje ir kitose šalyse, atogrąžų ir paatogrąžių rajonuose. Kai kurie atkaklūs lietuviai mėgina kvapnųjį egzotą auginti šiltnamiuose arba namuose, ant palangės. Specifinio, citrinas primenančio kvapo ir aštraus skonio šakniastiebių senokai galima rasti ir mūsų prekybos centruose. Imbieras giriamas ne veltui. Jis gerina įvairių organų veiklą ir medžiagų apykaitą, skatina toksinų šalinimąsi iš organizmo, padeda atsikratyti nuovargio ir kt.
Švieži tarkuoti ar smulkiai kapoti, kepti imbierų šakniastiebiai labai populiarūs tailandiečių, indoneziečių, kinų ir kitų rytiečių virtuvėse. Jų dedama į troškinius su kokosų pienu, makaronus, padažus, vaisių sriubas, antieną, žvėrieną, keptą kiaulieną, jūros gėrybes, žuvų, ryžių, grybų ir kitus patiekalus. Šis prieskonis taip pat suteiks malonų skonį ir kvapą meduoliams, sausainiams, keksams, džemams. Marinuoti jauni šakniastiebiai – aštrus sušių priedas. Gelsvos spalvos milteliais, kurie populiaresni Vakarų Europoje, praturtinami įvairūs prieskonių mišiniai.
