Dangaus žydrynė po kojomis
Nedaug yra gėlių, turinčių dešimtis liaudiškų vardų, apipintų legendomis ir tapusių visiems suprantamais simboliais. Vienos iš jų – neužmirštuolės. Tik ne visos rūšys, o iš miškų į gėlynus perkeltos. Neilgas, bet gausus žydėjimas tikrai džiugina kiekvieną iš mūsų. Gėrėdamiesi šiomis gėlėmis būtinai įvertinkime jų nereiklumą, atsparumą šalčiams ir įvairiems gamtos kaprizams.
Kodėl šios kuklios gėlytės yra tokios patrauklios?
Tikriausiai balandžio pabaigoje, gegužę ir birželio pradžioje sode nerasime gėlės, kuri nederėtų su neužmirštuolėmis. Ypač išpopuliarėjo svogūninių (tulpių, narcizų, hiacintų, žydrių) deriniai su jomis. Gražiai šios gėlės dera ir su raktažolėmis, šilagėlėmis, našlaitėmis, auskarėliais, o puokštėse – su žydinčiomis medžių šakelėmis.
Nuostabus žydras kilimas sodą puošia apie mėnesį. Trumpiau ar ilgiau – priklauso nuo orų ir vietos mikroklimato. Gegužę gausu įvairiausių žiedų, bet neužmirštuolės galėtų būti vienas iš šio mėnesio simbolių.
Gėlynuose dažniausiai sėjamos miškinės neužmirštuolės (Myosotis sylvatica). Gamtoje jos yra dažnos, kartais miškų aikštelėse auga gausiai. Dvimetės – pirmaisiais metais susiformuoja lapų kupstelis, o antrųjų metų pavasarį iškyla žiedynai.
Žydėjimas trunka nuo balandžio pabaigos iki birželio pradžios. Saulėtoje vietoje ir karštu oru neužmirštuolės peržydi greičiau. Jeigu trūksta drėgmės, žydėjimas būna ne tik trumpesnis, bet ir skurdesnis. Idealios sąlygos – šviesus pusšešėlis, apydrėgnis puveningas dirvožemis. Bet šios gėlės nesunkiai susitaiko su skurdesnėmis sąlygomis, saulėkaita arba šešėliu.
Nenustebkite – yra tikrai daug sodinių neužmirštuolių veislių. Baltos, rožinės, žydros ir mėlynos, auginamos kartu, gali kryžmintis. Veislių augalai sodinami izoliuotai, kad iš surinktų sėklų išsivystytų išlaikantys norimus požymius.
Į veisles reikia atkreipti dėmesį, jei gėlynuose bandysite kurti tam tikrus spalvinius derinius. Tipiška žydra spalva yra universali. Tačiau baltos ir rožinės neužmirštuolės atrodys švelnesnės, subtiliai pabrėš pastelinius kitų gėlių atspalvius.
Neužmirštuolės panašiai vadinamos daugelyje kalbų: forget me not, Vergiβmeinnicht, neaizmirstulīte, niezapominajka… Bet graikiškai tarptautinis vardas Myosotis reiškia pelių ausis, nes jauni neužmirštuolių lapai į jas yra panašūs. Dėl riestuko (tam tikros formos žiedyno) neužmirštuolės kartais lyginamos su skorpiono uodega ir vadinamos Scorpion grass.
Pavasario žiedai
Neužmirštuolės – mūsų gamtos augalai, todėl idealiai tinka natūralistiniams gėlynams. Jas sodinkite prie krūmų, po vaismedžiais, derinkite su kitomis laukų gėlėmis. Pavyzdžiui, peržydėjus plukėms, gėlynas pasidengia žydrais neužmirštuolių žiedais, o vasarą jas keičia tamsiai mėlyni katilėliai.
Už nuotraukas dėkojame „Pixabay“
Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2023 m. balandžio mėnesio numeryje.
