Dar kartą apie vynuoges

1. Paliekamos per ilgos šaknys. Jas reikia patrumpinti – jei bus ilgesnės nei 15 cm, vynuogė augs prastai.
2. Sodinant šaknys užlenkiamos ar suvyniojamos. Jas reikia gražiai paskleisti ant žemės kauburėlio ir stengtis nukreipti žemyn.
3. Šaknys užberiamos labai trąšia žeme. Dar blogiau, kai jaunas sodinukas tręšiamas pirmaisiais metais po pasodinimo. Tai darykite tik kitų metų pavasarį.
4. Sodinami sodinukai apdžiūvusiomis šaknimis. Jei įsigijote augalą nuogomis šaknimis, būtinai atgaivinkite. Labai gerai parai jį pamerkti į vandenį, kuriame yra šaknijimosi hormonų. Galima ir kitaip šaknis pamaitinti: kibire pastovėjusio vandens ištirpinkite valgomąjį šaukštą medaus. Tai sena priemonė, skatinanti prigijimą ir padedanti užaugti stipriai šaknų sistemai. Tinka ne tik vynuogėms, bet ir kitiems augalams.
5. Sodinama per sekliai. Jei vynuogės šaknys būna 5–7 cm gylyje, žiemą, kai temperatūra nukrenta vos iki –8 °C ir nėra mulčio, ji iššąla, pavasario nesulaukia. Apatinis pumpuras turi būti 10 cm žemiau žemės paviršiaus. Jei duobė nėra gili (kartais patingima iškasti didesnę ar tiesiog nėra sveikatos), tada sodinkite gulsčiai – susiformuos daugiau pridėtinių šaknų ir sodinuko gyvenimas pagerės.
6. Per trumpai nukerpama. Dažnai patariama pasodinus palikti tik 2–3 pumpurus, o stiebą virš jų nukirpti. Mano manymu, virš skiepijimo vietos reikia palikti 7–8 pumpurus. Ne visi jie vienodai vystosi, o apatinis, giliau sodinant, atsiduria po žeme. Kai pradės sprogti lapeliai, pasirinkite du vešliausius pumpurus, o kitus nukirpkite.
7. Nepasirūpinama atramomis. Kol vynuogė įsibėgės, praeis dar daug laiko – taip dažnai manome, o paskui rankos nusvyra. Apie atramas pagalvokite iš karto. Kai tik pradės sparčiau augti ūgliai, iš karto riškite – bus lengviau susigaudyti, ką kirpti, kaip genėti, kad krūmas nesutankėtų, nes tankmė tolygi ligoms ir menkam derliui.
Sėkmės auginant!

Vygintas K. (Vilnius)

Vynuogių draugai ir priešai

Labai nudžiugau praeitame žurnalo numeryje pamačiusi straipsnį apie alelopatiją – ši tema mane labai domina. (Red. pastaba. Tiems, kas straipsnio neskaitė ir vis dar nežino, ką tas „keiksmažodis“ reiškia, primename, kad alelopatija – tai vienų greta augančių augalų poveikis kitiems, kurį daro jų išskiriamos medžiagos.) Straipsnyje „Vynuogių sodinimas, laistymas ir tręšimas“ neatsitiktinai paminėtas garsus vokiečių vynuogininkas Lencas Mozeris, šiai kultūrai pašventęs visą savo gyvenimą. Beje, mokslininkas daug dėmesio skyrė alelopatijai, nustatė vynuogių draugus ir priešus.
Dar būdamas jaunas L. Mozeris pastebėjo, kad vynuogių krūmai stipresni, jei šalia auga trikertė žvaginė, žvirbliarūtė, daržinė žliūgė. Kraujažolė, usnis, rūgtis, bitkrėslė, kietis, krienas, juodoji kiauliauogė vynuogėms augti trukdė – krūmai būdavę silpni, sunykę. Rudenį įvertinęs vynuogių vaizdą, jis galėjo pasakyti, kas augo pokrūmiuose. Iš pradžių vynuogininkas pamanė, kad krūmai skursta todėl, kad piktžolės veikia labai savanaudiškai – pasiima drėgmę ir maisto medžiagas, bet paskui pastebėjo, kad net pavieniai augalai, prigludę prie vynuogės kamieno, daro įtaką, nors jos šaknys užima kur kas didesnį plotą. Nemaloniausia buvo tai, kad kenksmingų augalų nualinti vynuogių krūmai žiemą iššaldavo, o tie, kurie augo žliūgių ir kitų geriečių draugijoje, pavasario sulaukdavo stiprūs ir žvalūs. Panašiai nutiko ir vynuogyne, kur tarpueiliuose buvo pasodinti skirtingi augalai. Ten, kur augo sojos, ūgliai siekė iki 1,2 m ilgio, o žiemą iššąlo vos 3 proc. vynuogių. Neigiamai šie augalai reagavo į tarpueiliuose pasodintas bulves – ūgliai buvo vos 0,5 m ilgio, o žiemos nesulaukė net 22 proc. sodinukų.
Taigi piršosi išvada, kad vynuogėms labai svarbu, kas jų kaimynai, ir L. Mozeris pradėjo didesnius eksperimentus, kurie truko 6 metus. Viena nuo kitos ir nuo aplinkinio dirvožemio izoliuotose lysvėse buvo sodinami kelių veislių sodinukai (viena dalis savašaknių, kita – skiepytų). Likęs plotas užsodintas augalais, kurių poveikį vynuogėms norėta nustatyti. Kad jie nekonkuruotų dėl maisto medžiagų ir vandens, gausiai tręšta ir laistyta. Bandymo lauke buvo ir kontrolinių lysvių, kuriose augo tik vynuogės. Nepaisant lūkesčių, ne visos švarioje dirvoje augančios vystėsi labai gerai. Tai atrodo nelogiška, bet vynuogės, šalia kurių augo stambūs augalai (žiediniai kopūstai, špinatai, agurkai), buvo dvigubai didesnės. Maža to, pastebėta, kad yra mažyčių augalėlių, kurie jas visiškai nualina. Bandymo laikotarpiu pasitaikė ir krušos, ir smarkių vėtrų, liūčių, bet rezultatas buvo tas pats: lysvėse su draugiškais augalais iššaldavo vos viena kita vynuogė, o su antagonistais – beveik visos. L. Mozeris išbandė 174 kultūrinių ir laukinių augalų poveikį vynuogėms ir juos suskirstė į tris grupes: draugai, priešai ir neutralūs, nedarę jokio poveikio. Mums svarbiausi du sąrašai – gerai ir blogai vynuoges veikiantys augalai.
20 pirmųjų augalų iš draugų sąrašo ir 20 paskutinių iš priešų sąrašo vynuogių augimui daro didžiausią įtaką – net iki 30 proc., kiti – 20–10 proc. Pažiūrėkite atidžiau, kas auga jūsų augalų kaimynystėje, – gal užtenka pašalinti „blogiukus“ ir reikalai kaipmat pagerės?..

Audronė Dubinkienė

P. S. Vynuogių draugų ir priešų sąrašą rasite žurnale „Sodo spalvos“, 2016 m. Nr. 5.