Darbai balandį: vejos ir augalų priežiūra
Balandį gamta keičia drabužį. Oro temperatūrai pakilus aukščiau 5 °C, prasideda augalų vegetacija. Bet šiluma ne visada skuba – kartais mėnesio pradžioje, naktimis, gyvsidabrio stulpelis nukrenta iki –10 °C ir daugiau. Gali ir pasnigti, ir plikledis ar lijundra nemalonumų pridaryti, ir viesulas praūžti, liūtys užtvindyti, perkūnija griaudėti. Karščio rekordininkas – 2000 metų balandis, kai jam besibaigiant oras įkaito iki 25–29 °C. Visgi dažniau naktimis užklumpa šalnos (kartais nuo –2 iki –7 °C).
Senolių išmintis: jei pavasarį griaustinis užgriaudėjo ant plikų medžių, bus šalta vasara.
Kaip balandį prižiūrėti veją?
Atšilus žemei, naikinkite vejoje augančias samanas. Žolė dar nėra gerai sužėlusi, todėl ją išgrėbstykite geležiniu grėbliu. Jei nepageidautinų augalų labai daug, teks naudoti specialias trąšas, kurios naikina samanas ir sustiprina veją. Ypač tinka geležies sulfatas. Samanos gausiau auga drėgnose, šešėlingose vietose.
Išgrėbsčius aiškiai matomos ir pažeistos vejos vietos. Išnykusios žolės lopinėlius supurenkite, atsėkite arba įsodinkite tos pačios rūšies žolynų velėnų. Veją patręškite kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Tinka ir amonio salietra (15 g/m2), karbamidas (17 g/m2), kitos daug azoto turinčios trąšos. Šilto balandžio pabaigoje žolė gali būti net 6–7 cm aukščio. Pirmąkart šienaudami ją palikite 3,5–4 cm aukščio, vėliau 2–3,5 cm ar net mažesnę.
Augalai: tręšimas, persodinimas
*Sugrėbkite iš rudens likusius lapus – dažnai juose yra ligų sukėlėjų.
*Šakėmis sukaskite dirvą po medžiais ir krūmais.
*Iki beržo sužaliavimo stenkitės pasodinti dekoratyvinius krūmus, vaismedžius.
*Apšalusius medžius, krūmus nugenėkite ir patręškite.
* Spygliuočius, rododendrus patręškite specialiomis trąšomis.
*Brinkstant pumpurams, azoto turtingomis trąšomis palepinkite vaismedžius ir vaiskrūmius.
*Žemę, į kurią ruošiatės sėti daržoves, uždenkite juoda plėvele – ji greičiau sušils ir paspartės sėklų dygimas.
*Persodindami išskirstykite daugiamečių gėlių kerus.
*Patręškite daugiametes daržoves, prieskoninius augalus.
*Mėnesio pabaigoje šiltnamyje galite sodinti agurkų, pomidorų daigus. Įvertinkite šalnų pavojų – joms gresiant, augalus pridenkite.
Spygliuočių ir lapuočių dauginimas
Sumedėję dekoratyviniai augalai dažnai dauginami vegetatyviškai – gyvašakėmis. Geriausias laikas sumedėjusioms lapuočių gyvašakėms ruošti – kovas ir balandžio vidurys, spygliuočių – kovas, balandžio vidurys ir nuo birželio vidurio iki liepos trečios dekados.
Nuo stipriai apšalusių lapuočių sumedėjusių ūglių geriau neskinkite. Jei būtinai norite šių augalų pasidauginti, palaukite vasaros. Tada naudokite žalius ūglius.
Lapuočių gyvašakėms paprastai nuo motininių medžių skiname vienmečius ūglius. Spygliuočių dažniausiai pjauname stambesnes 2–4 metų ar senesnes šakas ir labai retai vienmečius ūglius.
