Darbai darže balandžio mėnesį
2018 m. 3 balandžio d.
Balandžio mėnesį, jei orai šilti, dirvos labai greitai džiūsta ir yra brangi kiekviena diena ar netgi valanda, todėl nepraleiskime tinkamo momento sulaikyti drėgmę. Nuo to juk priklauso didelė derliaus dalis. Nutirpus sniegui, reikia atidžiai sekti, kaip džiūsta dirva, ir iš karto, pradedant nuo aukštesnių, „pabalusių“ vietų, ją negiliai supurenti akėtėlėmis arba grėbliu. Ruošiantis sėti ar sodinti, rudenį paruoštą lauką perkasame trečdaliu sekliau. Tik sunkios molio dirvos pavasarį įdirbamos per visą armenį. Tada beriame paskaičiuotą trąšų kiekį ir akėdami įterpiame. Rūpestingai išrenkame net ir mažiausias daugiamečių piktžolių dalis. Dabar labai pravers žiemą sudarytas sėjos planas.
Jei iki rugsėjo pradžios nespėjome pasodinti braškių ar jų plotas dar buvo užimtas, tai galima padaryti iki balandžio pabaigos. Pavasarį sodinami tik rudenį pikuoti daigai. Perkeltieji su geru žemės gumulu jau šią vasarą duos nemažą derlių. Nepikuoti daigai prigis, bet uogų pirmais metais beveik nebus.
Kadangi pirmamečiame braškyne yra daug laisvos žemės, tarp braškių galima sėti ankstyvas daržoves (špinatus, ridikėlius, salotas) ar sodinti česnakus. Senesnius braškynus labai atidžiai sutvarkome: išgrėbstome senus sudžiūvusius lapus ir prie pagrindo nupjauname kiekvieną pakitusios spalvos, iš kerelių iškrapštome negyvas liekanas. Viską surenkame ir sudeginame. Atsargiai supurename dirvą, įmaišome mulčio likučius, patręšiame mažai azoto turinčiomis bechlorėmis mineralinėmis trąšomis (apie 30 g/m2). Iki žydėjimo reikia spėti pakloti naują mulčio sluoksnį.
Jei, norint paankstinti derlių, braškės apdengtos sodo plėvele, jas reikia taip pat sutvarkyti ir patręšti. Šiltomis dienomis, skraidant bitėms, dangą reikėtų pakelti.
Jei norime ankstyvesnio cukinijų, patisonų ir kitų moliūginių daržovių derliaus, pasėkime jas į puodukus ir sustatykime šiltnamyje. Mėnesio pradžioje sėjamos vienmetės prieskoninės žolės: mairūnai, bazilikai, daržiniai dašiai. Jei kovą pasisėjome ankstyvųjų daržovių, svogūnų laiškų, lapinių salotų, ridikėlių pirkti nebereikia.
Šį mėnesį tenka sekti orų prognozes ir, jei numatomos stiprios šalnos, dengti daržo plėvele šiltnamio augalus nakčiai.
Nelygu pavasaris, balandį jau galima daržovių sėją pradėti ir lauke. Patyrę daržininkai vadovaujasi gamtos kalendoriumi. Pražydus šalpusniui, plukėms, parskridus gandrams, sėjami žirniai, aguonos, petražolės, ankstyvosios morkos, pastarnokai, ridikai, ridikėliai, špinatai, gelteklės. Gūžinių salotų sėklos į dirvą beriamos kas 10–14 dienų. Rinkimės ilgesnės vegetacijos veisles, kurių augalai negreitai formuoja žiedynus.
Žydint ievoms ir vyšnioms, užkukavus gegutei, sėjamos morkos ir burokėliai žiemai, vidutinio vėlyvumo gūžiniai, žiediniai, ropiniai ir briuseliniai kopūstai, brokoliai. Sodinami svogūnai, vasariniai česnakai, porai, salierai. Nebereikia laukti Šv. Stanislovo dienos. Smulkūs (iki 0,8 cm skersmens) viengalvių svogūnų sėjinukai nebijo šalnų, netampa žyduoliais, o pasodinti anksčiau spėja užaugti ir subręsti, kol jų neapniko netikroji miltligė – dažniausia ir didžiausius nuostolius atnešanti liga.
Šiltesnėse vietose sodiname ankstyvų kopūstų daigus, kuriuos užsiauginome šiltnamyje ar inspekte. Pravartu kiekvieną jų uždengti didesniu plastikiniu buteliu su angelėmis. Tada kopūstams nebaisūs nei kiškiai, nei šalnos. Butelius nuimame, kai daigai tiek paauga, kad nebetelpa.
