Darbai darže birželio mėnesį
*Į lysvę sodinkite vėlyvuosius gūžinius, žiedinius ir ropinius kopūstus, sėkite ropes, daržo pupeles.
*Pasidomėkite špinatų sėklų pasiūla. Šias lapines daržoves sėjame pavasario (balandį–gegužę) ir rudens (rugpjūtį–rugsėjį) derliui, bet atsirado naujų veislių, kurias galima auginti visą vasarą. Toks yra ligoms atsparus ir žydėti nelinkęs hibridas ‘Emiliaʼ H.
*Vitaminu C ir karotenu pietų stalą praturtinsite pasisėję zelandinių špinokų. Lapai mėsingi, stori, špinatų skonio, bet smulkesni, ilgai neperauga. Perteklinį derlių dėkite į šaldiklį.
*Birželį ne vėlu pasisėti laiškinių svogūnų. Tai būtina mūsų pamėgtų šaltibarščių sudedamoji dalis. Ropinių svogūnų laiškų taip pat galima pasiskinti, bet tik išorinių ir saikingai – kuo mažiau jų liks, tuo menkesnės ropelės užaugs.
*Sėkite salotas. Sudygusias išretinkite, Tinkamus atstumus (maždaug po 30 cm) būtina palikti tarp gūžinių salotų, antraip nesusuks galvų.
*Šiltesnę vietą, kurioje derlinga dirva, parinkite moliūgams, cukinijoms, agurkams ir kitoms šilumamėgėms daržovėms. Nenusiminkite, jei nepavyko užsiauginti daigų – birželį sėkite iškart lauke.
*Laisvame plotelyje pasisėkite krapų, petražolių, pipirnių – prieskoninės žolelės patiekalams suteikia vasarišką skonį.
*Lauke sodinkite pomidorų daigus. Jiems reikės atramų – įkalkite kuoliukus.
*Vienas iš pagrindinių birželio darbų – ravėjimas. Nelaukite, kol piktžolės subrandins sėklas – vos pradėjusias augti raukite ir meskite į kompostą.
*Kai sausa, laistykite daržą. Tai geriau daryti vakare arba ankstų rytą. Agurkus ir gūžines salotas laistykite pirmoje dienos pusėje, kad iki nakties spėtų apdžiūti lapai. Taupydami rinkite lietaus vandenį į statines – pastovėjęs, apšilęs geriau tinka daržovėms laistyti.
*Dažnai augalų pridygsta per tankiai – išretinkite, palikdami tinkamus atstumus. Raudami galite sujudinti šalia augančio augalo šaknis, tad perteklių geriau nukirpti žirklėmis. Neišmeskite burokėlių – išsivirkite gardžios sriubos.
*Šiltnamyje pomidorams nugnybkite pažastinius ūglius. Laistykite retai, bet gausiai. Gerai išvėdinkite šiltnamį, kad nesikauptų drėgmė – mažiau puls ligos. Derančius agurkus laistykite kasdien – kai trūksta drėgmės, jie apkarsta. Po to supurenkite žemę, pamulčiuokite.
*Tręškite daržoves saikingai, ypač mineralinėmis trąšomis. Rinkitės alternatyvą – kompostą, žolių raugus, pelenus.
*Apkaupkite bulves ir stebėkite, ar neatsirado kolorado vabalų. Kol mažai – galima surinkti rankomis, o jei to daryti nespėjate – purkškite preparatų „Decis mega“, „Mavrik 2F“ tirpalais.
*Nuo morkinės blakutės salierus, morkas purkškite „Mavrik 2F“ tirpalu. Pažeisti lapai neauga, šakniavaisiai tampa kieti, neskanūs, susmulkėja.
*Šiltnamyje pastebėję amarų, baltasparnių, voratinklinių erkių, griebkitės ekologiniams ūkiams registruoto preparato „NeemAzal“. Praėjus kelioms valandoms po purškimo, jau galima pastebėti pirmus preparato veikimo požymius – kenkėjai, lervos ar vikšrai praranda aktyvumą ir nustoja maitintis. Po kelių dienų jie žūva, nespėję palikti palikuonių. Puikiai padeda šiltnamyje pakabintos amarų ir baltasparnių gaudyklės.
*Paskelbkite karą šliužams ir sraigėms. Judėjimą ribokite ant takų, aplink augalus pabarstydami gesintų kalkių, superfosfato, amonio salietros, rupios druskos ir pelenų mišinio. Išbandykite parduotuvėse siūlomas gaudykles.
*Nuo svogūninės musės pasėlius laistykite pelenų šarmu (1 kg pelenų / 10 l vandens), valgomosios druskos (200 g druskos / 10 l vandens) ar terpentino (3 šaukštai terpentino / 10 l vandens) tirpalu.
Pixabay nuotr.