Darbai darže liepos mėnesį
Baigusias derėti braškes nedelsiant reikia nuravėti, nukarpyti ūsus, papildomai patręšti. Pirmų metų braškyne ūsų palikite tik tiek, kiek norite užsiauginti daigų. Jei labai išplitusios lapų dėmėtligės, antrų ir trečių derėjimo metų augalus galima nupjauti maždaug 5 cm aukštyje virš ragelių. Lapai pjaunami iš karto po derliaus nuėmimo, bet ne vėliau kaip liepos viduryje. Jeigu to nesuskubote padaryti iki šio laiko, vėliau nelieskite, nes sumažės derlius, kereliai sunkiau žiemos. Po to braškynas nupurškiamas fungicidais ir insekticidais. Būtinai patręšiama kompleksinėmis trąšomis su nedideliu kiekiu azoto, supurenama dirva. Jaunuose braškynuose lapų verčiau nelieskite. Ketvirtais metais derlius būna gerokai mažesnis, uogos susmulkėja. Patartina sode kasmet pasisodinti po trečdalį naujų braškių, o senąsias (trečiametes) nuskynus derlių iš karto išrauti.
Laisvas daržo lysves užtenka sekliai supurenti šakėmis. Vasarą giliai perkasant dirvą, greitai garuoja drėgmė, sunaikinama dalis augalų augimui reikalingų bakterijų.
Norint turėti nenutrūkstamą žalumyninių daržovių konvejerį, salotos, endivijos, pankoliai, salotinės cikorijos, salotinės sultenės (Valerianella locusta) lauke sodinamos kas savaitę. Salotinių cikorijų ir pankolių paskutiniai daigai sodinami liepos viduryje, salotų ir endivijų – rugpjūčio pradžioje (nuo stipresnių šalnų teks dengti daržo plėvele). Špinatų ir ridikėlių šiuo metu neverta sėti – jie greitai formuoja žiedynus.
Jei nuėmę derlių žirnių šaknis paliksite žemėje, vėliau čia augsiančios daržovės gaus papildomai azoto. Tiktų sodinti ir vėlyvuosius žiedinius, lapinius arba pekininius kopūstus – paskutinis liepos dešimtadienis yra galutinis sodinimo terminas. Liepos pradžioje dar galima sėti ankstyvąsias morkas. Jei oras sausas, jas būtina laistyti. Kai jos sudygs ir prabėgs 75–95 dienos – spalio mėnesį galėsite išsikasti gražių šakniavaisių.
Liepos pradžia – tinkamiausias metas sėti žieminius ridikus. Juos reikia pakankamai laistyti ir, kad gerai laikytųsi žiemą, nepertręšti azotinėmis trąšomis.
Apkaupkite kopūstus, pomidorus ir vėlyvesnių veislių bulves, kad iš stiebų išaugtų pridėtinės šaknys, tačiau neskubėkite to daryti, jei dirva sausa.
Apie mėnesio vidurį pradedamas imti brokolių derlius. Žiedynai pjaunami dar nepražydę, su maždaug 15 cm ilgio žiedstiebiais. Nupjovus centrinius žiedynus, susiformuoja mažesni šoniniai. Jei brokolius iki rugpjūčio pabaigos reguliariai tręšite ir laistysite, saugosite nuo kenkėjų, valgysite iki rugsėjo mėnesio pabaigos.
Agurkams svarbiausia tręšimas ir laistymas. Ir patikėkite: kuo anksčiau nuskinsite vaisius, tuo greičiau užsimegs nauji. Į stiklainius keliaus maži, traškūs, gražūs agurkėliai.
Kai užsimegs ankštys, nuskinkite pupų viršūnėles, nes jose apsigyvena derlių naikinantys pupiniai amarai.
Pradėję skraidyti kopūstinio baltuko drugiai ant kopūstinių daržovių deda kiaušinėlius. Kai kuriais metais išsiritę vikšrai apgraužia lapus taip, kad lieka tik gyslos. Jei laiku nesutraiškėte šių kenkėjų kiaušinėlių, padėtų apatinėje lapų pusėje, teks iš gausybės rekomenduojamų augalinių antpilų ar sintetinių insekticidų išsirinkti tinkamiausius ir jais augalus atidžiai nupurkšti.
Jei netoli yra natūralių nešienaujamų pievų, prisiskinkite ekologiškų kmynų. Juos rinkite mėnesio pradžioje, kol dar ne visos sėklos parudavusios. Kad jos nenubyrėtų, geriau tai daryti anksti rytą, kol nenukritusi rasa. Džiovinkite ant medžiagos gerai vėdinamoje patalpoje.
Prieskoninius augalus (bazilikus, dašius, raudonėlius, mairūnus, juozažoles, mėtas ir kt.) pjaukite žydėjimo pradžioje. Džiovinkite surištus puokštelėmis arba plonai paskleistus gerai vėdinamoje, nesaulėtoje patalpoje. Išdžiūvusią žaliavą laikykite sandariai uždarytuose induose arba popieriniuose maišeliuose, tamsioje vietoje, – išsaugosite jų aromatą iki kito derliaus. Kad nuolat turėtume šviežių lapelių, po keletą augalų palikite nenupjautų. Naudinga juos kas dvi savaites 0,2 proc. trąšų tirpalu patręšti. Kad prieskoniniai augalai išliktų kvapūs, naudokite trąšas be azoto.
