Darbai darže rugpjūčio mėnesį
Po ankstyvųjų daržovių ruošiama dirva, numatyta apsodinti braškėmis. Atidžiai išrenkamos daugiamečių piktžolių, ypač varpučių, dirvinių vijoklių, kiaulpienių, asiūklių, šaknys. Labai naudinga 100 m2 plote išberti apie 300–400 kg komposto arba perpuvusio mėšlo. Derlingoje dirvoje to užtenka, o prastesnę papildomai reikėtų patręšti mineralinėmis kalio ir fosforo trąšomis (1,5–2,5 kg / 100 m2). Taupydami jas beriame į 15 cm gylio vageles, kur augs braškės.
Įsišaknijusios braškių skrotelės sodinamos rugpjūčio antroje pusėje. Kuo anksčiau – tuo geriau jos įsišaknija ir gali sukaupti daugiau maisto medžiagų derėjimui kitais metais. Veisles derinkime pagal sunokimo laiką – ankstyvąsias su ankstyvosiomis, vėlyvąsias su vėlyvosiomis. Tada galėsime paankstinti derėjimą, anksti pavasarį braškes uždengdami daržo plėvele. Negalima skirtingų veislių daigų sodinti po vieną eilę: jie susimaišys, nes ūsai eis visomis kryptimis. Šalia pasodinus dvi tos pačios veislės braškių eilutes, galima tikėtis grynaveislių sodmenų.
Braškės nepakenčia stovinčio vandens, todėl žemesnėse vietose jas reikėtų sodinti ant suformuotų vagų. Vagos ar lysvės, kad mažiau džiūtų, nukreipiamos į šiaurę ir pietus. Prižiūrėti ir skinti uogas patogiausia kerelius pasodinus kas 20 cm eilėmis, tarp kurių 70–80 cm atstumai. Tai darome apsiniaukusią ar lietingą dieną. Labai gerai sodinti daigą su žemės grumsteliu. Jis įleidžiamas į duobutę ne per sekliai, bet jokiu būdu neužpilant šerdelės. Iš karto paliejama. Kibiro vandens užtenka 15–20 daigų. Jei karšta, laistome, kol prigyja.
Šiltnamiuose dabar pats pomidorų derėjimas. Daržoves stebime, laistome, tręšiame, atsižvelgdami į jų būklę. Šiuo metu purkšti chemikalais iš viso reikėtų vengti. Periodiškai išskiname lapus žemiau derėjusių kekių, kad geriau vėdintųsi, mažiau plistų ligos. Karštu oru ir nakčiai (kai temperatūra ne žemesnė kaip 10 °C) šiltnamių galima neuždaryti. Likus mėnesiui iki planuojamos auginimo pabaigos (nešildomuose polietileniniuose šiltnamiuose – rugsėjo pabaigoje), nuskiname pomidorų viršūnes, virš kekės palikdami tris lapus. Tada visi užsimezgę vaisiai spės užaugti ir juos bus galima sunokinti.
Šiltnamiuose agurkai jau nedera, pasenę, ligoti. Juos išrovus, galima pasisėti špinatų, salotų, ridikėlių.
Didžiausi paprikų priešai – amarai ir erkutės. Kadangi vaisiams nokstant cheminės priemonės nerekomenduotinos, amarų skaičių galima mažinti plaunant ūkinio muilo tirpalu. Voratinklinės erkutės nemėgsta šalto ir dažno dušo, drėgno oro. Jei atskiros paprikų ar baklažanų šakutės pažeistos puvinio, juos tenka išpjauti iki sveikos vietos, žaizdas užtepti kreidos košele, į kurią įdėta fungicido.
Lauke dera agurkai, pomidorai, šparaginės pupelės. Užaugo vidutinio ankstyvumo veislių bulvės, kopūstai, bręsta svogūnai ir žieminiai česnakai. Gėrybes nuimame laiku, kad neperaugtų ir neblogėtų jų kokybė.
Svogūnai raunami, kai sugula daugiau nei pusė laiškų. Nelietingu periodu jie kelias dienas džiovinami lauke, po to – gerai vėdinamoje pastogėje, kol lukštai pradeda šiugždėti, o kakleliai užsidaro ir išdžiūsta.
Apie česnakų brandą sprendžiame iš apatinių lapų pageltimo. Iškastą galvutę turėtų dengti 2–3 apsauginiai lukštai. Tuomet ir būtų laikas kasti: išrautos galvutės džiovinamos nenukirpus antžeminės dalies, visai sunoksta, bet neskilinėja, skiltelės neišbyra, neužsikrečia ligomis.
Lauke pomidorai prižiūrimi taip, kad greičiau subręstų: neleidžiama pernelyg augti šoniniams ūgliams, nugnybiamos viršūnės, nuskabomi seni lapai.
Jei norime didelių moliūgų, ribokime jų kiekį – ant augalo palikime 2–3. Virkščios patrumpinamos, kai vaisiai yra vos teniso kamuoliuko dydžio.
Intensyviai augantys šakniavaisiniai augalai, porai, vėlyvi kopūstai, bulvės prižiūrimi taip pat stropiai kaip anksčiau: ravima, purenama dirva, tręšiama mažiau azoto turinčiomis trąšomis. Jiems turi netrūkti drėgmės, todėl ilgiau nesulaukiant lietaus tenka gausiai laistyti.
Į tuščias lysves sėkime špinatus, krapus, kuriuos vėliau šaldysime žiemai. Prieskoninių augalų darželyje ar kitoje tinkamoje vietoje dar galima pasėti žieminių svogūnų, rūgštynių. Jei liko tuščios vietos, pasėkime rapsų, garstyčių, medetkų.
