Darbai darže rugsėjo mėnesį
.jpg)
*Krapai nebijo vėstančių orų, todėl dar spėsite pasiruošti kvapnių prieskonių rudens stalui. Jie dygsta ilgiau, tad geriau sėti išmirkytas sėklas.
*Pasisėkite salotinių sultenių, špinatų. Po 4 savaičių galėsite pasimėgauti sultingais lapeliais. Tas daržoves, kurių nespėsite suvartoti, pamulčiuokite durpėmis, uždenkite žabais, šiaudais ar eglišakėmis.
*Nuimkite šalnoms jautrias daržoves. Cukinijas, patisonus, aguročius, moliūgus laikykite sausoje, vėsioje (iki 10 ºC) patalpoje.
*Mėnesio pabaigoje raukite šakniavaisius. Morkų, burokėlių, kopūstų negalima nuimti tuoj pat po šalnų. Verčiau tai darykite po 3−4 dienų. Dar geriau – po lietaus.
*Baigiantis derliui, išraukite pomidorus, nuskinkite lapus ir su dar nespėjusiais sunokti vaisiais pakabinkite šaknimis į viršų vėdinamoje patalpoje.
*Gerai vėdinamoje vietoje džiovinkite pupeles, pupas.
*Prisirinkite prieskoninių augalų sėklų.
*Kero dalimis pasidauginkite rabarbarų, kaskite krienų šaknis.
*Likus savaitei iki bulviakasio, nupjaukite bulvienojus.
*Rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje sodinkite žieminius česnakus.
*Surinkite ir kompostuokite daržovių liekanas.
*Išraukite visas vienmetes ir daugiametes piktžoles. Dirvą išakėkite ar išgrėbkite – greičiau sudygs rudeninės piktžolės. Pasirodžius pirmiesiems jų daigams, dirvą vėl supurenkite. Jei piktžolių daug, nupurkškite herbicidais.
Pasirūpinkite uogienojais ir vaiskrūmiais
Daugumos veislių braškės rudenį suformuoja ateinančių metų žiedinius pumpurus. Labai svarbu, kad joms netrūktų drėgmės.
Nupurškę vario grupės preparatais avietyną apsaugosite nuo kekerinio puvinio, žievėplaišos, degulių. Kitąmet bus mažiau stiklasparnių, amarų, erkių, jei naudosite insekticidus.
Išpjaukite ligų ir kenkėjų pažeistas serbentų šakas. Jei lapai per vegetaciją įgijo violetinį atspalvį, anksti nukrito, o stiebai ploni, galima įtarti, kad trūksta fosforo. Juo galima tręšti rudenį, nes šis elementas lėtai pasisavinamas ir sunkiai išplaunamas iš dirvos.
Jei nusprendėte rudenį pasisodinti šilauogių, duobes paruoškite bent prieš kelias savaites. Jas pripildykite aukštapelkių ar tarpinio tipo durpių, sumaišytų su pjuvenomis, smulkinta medžio žieve. Jei dirva kalkinga, duobių kraštus atskirkite stora polietileno plėvele ar lentomis – ten, kur augs šilauogės, būtina palaikyti rūgščią terpę.
Dirvos rūgštingumas – vienas svarbiausių kriterijų augalams
Daržovėms labiau nei kitų rūšių augalams svarbus dirvos rūgštingumas. Daugelis mėgsta artimą neutraliam (pH 5,5–7,0). Tokie būna juodžemiai, žemapelkių durpės, velėninės karbonatinės dirvos, organinis sapropelis.
Ruduo – tinkamiausias laikas kalkinti dirvą. Kalkių normas lemia dirvos reakcija (pH) ir mechaninė sudėtis. Naudokite akmens klintmilčius, kalkes, kreidą, dolomitmilčius, pelenus. Orientacinės sausų kalkinių medžiagų normos: vidutinio rūgštumo (pH 4,6–5) smėlio, priesmėlio ar lengvo molio dirvoms – 80 ir 60 kg/a, mažo rūgštingumo dirvoms (pH 5,1–5,5) – apie 40 kg/a. Iš lengvų smėlingų plotų kalcis išplaunamas greičiau, todėl jie kalkinami dažniau. Rūgščias kalkinti reikia kasmet. Jei sode vyrauja smėlis, dolomitmilčius barstykite kas 3–4, jei priesmėlis – kas 4–5, jei priemolis – kas 5–6 metus.
