Darbai gėlyne gruodžio mėnesį
Dar pilka ir nyku, gėlės sustingę laukia pavasario, o mes jomis turime pasirūpinti, kad kitąmet turėtume kuo grožėtis.
Patikrinkime jurginus. Jų šakniagumbių negalima laikyti drėgnoje patalpoje, kad nepradėtų pūti šaknų kakleliai. Jei ant stiebelių pasirodė apnašas, būtina vėdinti. Mat pelėsis labai greitai persimeta į šaknies kaklelį. Vieną ant kito sukrautus šakniagumbius išskirstykime. Pasireiškus puviniui, būtina išpjauti pažeistas vietas, žaizdas apibarstyti medžių pelenais, apdžiovinti ir laikyti šaknimis į viršų. Iškastų šakniagumbių nevalia purtyti, plauti vandeniu. Juos naudinga pamerkti į molio tyrę, išdžiovinti, apibarstyti pelenais ir sandėliuoti dėžėse. Geriau per žiemą išsilaiko dezinfekuoti ir parafinuoti jurginų šakniagumbiai. Jie gerai žiemoja 1–6 ºC temperatūroje (ne didesniame kaip 70 proc. santykiniame oro drėgnyje), susluoksniuoti su durpėmis, smėliu ar spygliuočių pjuvenomis.
Kardelius sandėliuojame gerai vėdinamoje, sausoje 4–6 ºC šilumos patalpoje. Dėl drėgmės ir šalčio juos dažniau puola ligos. Puvinio pažeistus reikėtų išrinkti ir sunaikinti arba laikyti atskiroje patalpoje, o prieš sodinimą – pažeistas vietas išpjaustyti ir dezinfekuoti stipriu kalio pergamento tirpalu. Vasariui baigiantis ar kovo pradžioje (kamštinis sluoksnis jau susiformavęs) nuo jaunų gumbasvogūnių būtina pašalinti senus stiebų likučius, šaknis, senus gumbasvogūnius. Ankstyvesnių veislių kardeliai kovo mėnesį pradeda leisti naujus ūglius ir mažas baltas šakneles. Kad greičiau žydėtų, kovo pabaigoje juos reikės pamirkyti kalio permanganato tirpale ir laikyti 3–4 cm storio sluoksniu paskleistose drėgnose durpėse, šiltesnėje patalpoje.
Stambiažiedės indinės ir smulkiažiedės korėjinės chrizantemos gerai žiemoja lauke ar šiltnamyje, 5–6 ºC temperatūros rūsyje, šiek tiek retsykiais palaistomos. Nupjovę peržydėjusius kerus pridengiame eglišakėmis, sausais lapais. Sausiui baigiantis, rūsyje miegančius augalus reikės žadinti naujam gyvenimui, pernešti į šiltesnę (8–10 ºC) patalpą, apipurkšti vandeniu, palaistyti. Dauginimui auginius skinsime, kerus dalinsime kovo mėnesį.
Jeigu yra sniego, juo užklokime rožes, daugiametes ir svogūnines gėles. Jei pasnigo mažai, iš rudens apkastos rožės ir kiti lepesni augalai papildomai užberiami durpėmis, pjuvenomis.
Rožes, hortenzijas, santolinas vėdinkime, atsižvelgdami į oro temperatūrą. Šiltesnę žiemą storai uždengti augalai dažniau iššunta, nei iššąla.
Dar tik pradėjusias dygti kanas (mažesnes nei 10 cm) reikėtų laikyti vėsiau. Jei daigai paūgėję, jos sodinamos į vazonėlius ir laikomos 3–5 ºC temperatūroje. Šiltesnėmis dienomis patalpas būtina vėdinti. Anksčiau sudygsta ilgesnės vegetacijos kanos ir tos, kurių ramybės periodas trumpesnis. Vasarį šakniastiebiai išskirstomi ir pasodinami į vazonėlius.
Dabar rekomenduojama sėti gumbines begonijas, kad pražystų gegužės mėnesį (maždaug po 19–24 savaičių). Kol pasirodys daigai, jos laikomos 22–24 ºC temperatūroje. Gumbinių begonijų sėklos sudygsta maždaug po 2–3 savaičių, „ledinukių“ – po 10–14 dienų. Daigai laikomi vėsiau (20 ºC), 95 proc. santykiniame oro drėgnyje. Kad jie neištįstų, pastatomi šviesiausioje kambario vietoje, papildomai apšviečiami, dažnai purškiami. Į dėžutes galima sėti pelargonijas, šalavijus, verbenas.
Šiltai žiemojančius oleandrą, ožekšnį ir kitus panašius augalus retsykiais paliekime. Visžaliai ir vėsioje patalpoje išgarina daug vandens. Jie liejami tada, kai žemė vazonuose tampa beveik sausa. Drėgnoje patalpoje ožekšnis dažnai suserga miltlige. Kad taip neatsitiktų, ją nuolat vėdinkime.
Dauguma lapinių ir žydinčių gėlių gerai jaučiasi 16–18 ºC temperatūroje. Sanpaulijoms, sprigėms, karduotėms patiks šviesesnė, šiltesnė vieta. Ant vėsiai laikomos, dažnai ir gausiai laistomos karduotės lapų atsiranda rudų dėmių, todėl jie pradeda pūti. Tada skubėkime persodinti į ne per didelius vazonus su šviežia žeme.
Pixabay nuotr.
