Darbai gėlyne rugsėjo mėnesį
2018 m. 4 rugsėjo d.
Atsisveikiname su plačia žiedų spalvų palete. Nors širdį dar glosto dailios jurginų ir kitų ištvermingiausių gėlių galvos, jau turime pasirūpinti gėlyno gyventojomis prieš žiemą.
Rugsėjo pradžioje sodybos tebemirguliuoja įvairiaspalviais kardeliais, ratiliais, jurginais. Žydi japoninės plukės, astrai, rykštenės, saulainės, sauleniai. Laukiniu grožiu žiba dauguma dekoratyvių aukštaūgių žolių: miskantai, rykštėtosios soros, soruolės, lendrūnai, nendrinės melvenės, margalapės spartinos.
Rugsėjo pradžioje sodybos tebemirguliuoja įvairiaspalviais kardeliais, ratiliais, jurginais. Žydi japoninės plukės, astrai, rykštenės, saulainės, sauleniai. Laukiniu grožiu žiba dauguma dekoratyvių aukštaūgių žolių: miskantai, rykštėtosios soros, soruolės, lendrūnai, nendrinės melvenės, margalapės spartinos.
Dauguma raganių dar žydi, todėl jei sausa, gausiai laistome. Mėnesio pradžioje į nuolatinę vietą sodinkite išsiaugintus ar nusipirktus raganių sodinukus. Jie iki žiemos suspės įsišaknyti. Rugsėjo antroje pusėje sodinamos rožės: rudenį didesnė veislių pasiūla tiek Lietuvos, tiek Europos dekoratyvinės sodininkystės firmose.
Jei jurginus apsaugosite nuo pirmųjų šalnų, jie žydės iki spalio. Rugsėjo mėnesį dar nebūna stiprių šalnų, todėl pakaks lengvos medžiagos (pavyzdžiui, daržo plėvelės) dangų.
Chrizantemos intensyviai auga ir krauna žiedus. Jos iš lauko perkeliamos į šiltnamį, nes, esant žemesnei kaip 10 °C temperatūrai, blogai formuojasi žiediniai pumpurai. Visus stambiažiedžių chrizantemų šoninius pumpurus išskinkite, palikdami tik vidurinį. Šio darbo negalima suvėlinti, nes žiedai deformuojasi, smulkėja.
Rugsėjo pabaigoje išraukite visas vienmetes gėles, kurios buvo pasodintos tuščioms vietoms užpildyti. Dauguma jau nebepuošia gėlyno. Tuo pat metu nupjaukite nužydėjusius, pradėjusius gelsti daugiamečių gėlių stiebus ir lapus, jas patręškite kalio ir fosforo trąšomis. Gražios struktūros augalus dekoratyviais vaisynais palikite. Jie puoš ištuštėjusius gėlynus iki kito pavasario.
Dirva dar šilta ir drėgna, todėl galima sodinti augalus. Daugiamečius, išskyrus vėlai rudenį žydinčius (rudeninius astrus, indines chrizantemas, dekoratyvias žoles), dar galima dauginti kero dalimis. Dalydami antžeminę augalo dalį nupjaukite, nepažeisdami susiformavusių naujų skrotelių. Iškasus prie senų stiebų matomi rausvi ar balti pumpurai. Kerą padalinkite į tiek dalių, kad kiekvienas sodmuo turėtų bent po 2–3 pumpurus ir sveikų šaknų, kurias patrumpinkite. Duobes iškaskite tokio dydžio, kad šaknys laisvai tilptų (neužsilenktų). Pasodinę gausiai palaistykite. Jei iš karto mulčiuosite, reikės mažiau laistyti, augalai geriau prigis.
Kad iki šalčių augalai spėtų įsišaknyti, ne vėliau kaip iki rugsėjo 10 dienos dar galima sodinti visų rūšių lelijas (išskyrus baltąją), narcizus, dekoratyvinius česnakus, svogūninius vilkdalgius, kamasijas, margutes, eremūrus. Paskutinėmis rugsėjo dienomis pasodinkite tulpes. Nusipirkite naujų veislių gėlių svogūnėlių – pirmiesiems pirkėjams tenka geriausi: kieti, nesudžiūvę, nepradėję dygti.
Narcizai geriausiai auga puveningame priemolyje. Jei maža humuso, gerinti galima tik gerai perpuvusiu mėšlu arba kompostu, nes šviežiu mėšlu tręštos dirvos šie augalai nepakenčia. Drėgnos ir rūgščios dirvos narcizams netinka. Sodinant lysvėse, tarp eilių, paliekami 20 cm tarpai. Eilėse svogūnėliai išdėstomi kas 10–15 cm.
Nors tulpių sodinimo mėnuo yra spalis, tačiau darbą galima pradėti ir paskutinę rugsėjo dekadą. Šios gėlės nėra labai reiklios dirvai – gerai auga tiek sunkioje, tiek lengvoje. Pastaroji geresnė, tačiau ji neturi būti sausa. Tulpėms patinka neutralios reakcijos (pH 7) dirva. Sodinimo gylis priklauso nuo svogūnų dydžio. Atstumai tarp eilių – 20 cm, eilėse tarp augalų – 10 cm.
Mėnesio pabaigoje pradėkite kasti ankstyvesnių veislių kardelius. Jei augalų nedaug ir matote, kad gumbasvogūniai pažeisti ligų, sutvarkyti juos reikėtų tuojau pat. Nupjaukite lapus, šaknis su senaisiais gumbasvogūniais nuplaukite, pusvalandį pamirkykite fungicidų tirpale, po to plonu sluoksniu sudėkite į dėžes ir džiovinkite. Kardeliams pirmąsias 10 dienų būtina bent 25 °C temperatūra ir gera ventiliacija. Vėliau jie laikomi sausoje, vėsioje patalpoje.
Iškaskite ir gumbines begonijas, kanas, monbretes. Gumbai laikomi durpėse, vėsiame rūsyje.
Po stiprių šalnų iškaskite jurginus. Nuvalius žemes, reikia iš karto nupjauti stiebus, paliekant tik 2–2,5 cm ilgio galiukus. Įrodyta, kad sprindžio ilgio jurginų stiebai dažnai sukelia gumbų gedimą. Kad nesumaišytumėte veislių, iš karto prie kerų pritvirtinkite etiketes. Nukastus gumbus galima saugoti neplautus arba nuplautus. Paprasčiausia yra juos apvalytus apdžiovinti saulėje, sudėti į dėžes. Jei saugykla sausa, šakniagumbių galima nevalyti, o padėti juos su žemėmis, kai stiebai išdžius. Tačiau tai nėra gerai, nes nepatikrintus kerus laikant su galbūt ligotais pavasariop gali nelikti nė vieno sveiko.
Jei planuojama saugoti plautus gumbus, apvalius žemes, jie nuplaunami su sodo žarna stipria vandens srove. Jurginus reikėtų palaikyti apyšiltėje (10–12 °C) ventiliuojamoje patalpoje bent savaitę. Išdžiūvusių gumbų stiebas ir odelė būna sausi, bet odelė dar nepradėjusi raukšlėtis (taip nutinka, kai jie perdžiovinami). Idealu, kai rūsyje oro drėgnis yra apie 80 procentų, oro temperatūra 4–7 °C.
