Darbai gėlyne spalio mėnesį
Daugiametes gėles (bajores, flioksus, bergenijas, rykštenes, kaukazines laumenes) mėnesio pradžioje dar galima dauginti.
Į žiemojimo vietą perkeliamos motininės chrizantemos. Ten keliauja ir vandens lelijos iš baseinėlių. Joms reikėtų vėsesnio (2–5 °C) rūsio. Lietuvoje nežiemojančios, bet labai mėgstamos, vertingos gėlės su žemių gumulu perkeliamos į vazonus, dar paliekamos lauke, pagal poreikį laistomos. Prieš prognozuojamus šalčius jos sunešamos į vėsias patalpas.
Laikas sodinti dekoratyvinius medžius, krūmus. Sodinukų laja jau turi būti suformuota, o krūmus, gyvatvores palyginsite pavasarį. Didžialapių hortenzijų negalima nukirpti. Beje, jos jautrios šalčiui ir kitąmet žydės, jei bus apkauptos 30 cm storio žemės sluoksniu ir gerai pridengtos (panašiai kaip budlėjos). Nedidelius krūmelius galima pasodinti į vazonus ir sunešti į vėsią patalpą.
Kai dirvos temperatūra nukrenta iki 9–10 °C, į paruoštą vietą (kur 4–5 metus nebuvo auginamos) sodinamos tulpės. Labai svarbu, kad iki užšąlant svogūnai spėtų įsišaknyti. Drėgnoje dirvoje jie šakinis išleidžia per 30–40 dienų. Sausą dirvą pirma reikėtų gausiai palieti. Svogūnai sodinami trijų svogūnų aukščio gylyje lengvesnėje žemėje, o sunkioje – sekliau. Tarp jų paliekami tarpai, atitinkantys dviejų svogūnų skersmenį. Tankiau sodinti nepatariama, nes tuomet tulpių stiebai labiau ištįsta ir būna liaunesni. Svogūnus patariama dezinfekuoti fungicidų tirpalu 30 minučių (20–30 g previkuro / 10 l vandens). Juos sodinti reikia atsargiai, nes lengva pažeisti. Dirva išlyginama, kad nesikauptų vanduo. Kai jos paviršius pašąla, reikia mulčiuoti. Mulčias (durpės, pjuvenos) palaiko pastovią temperatūrą, sulaiko drėgmę.
Jei tik dabar prasidėjo stipresnės šalnos, po jų iškaskite kanas, kardelius, galtonijas, jurginus, frezijas, montbretes. Kanos, montbretės į rūsį keliauja su žemėmis, gumbinės begonijos apdžiovintos saulėje ir apipiltos durpėmis laikomos vėsiai (3–5 °C).
Iki žemės nupjaukite bijūnų stiebus. Vilkdalgių stiebus nurėžkite trikampiu 12–15 cm aukštyje ir pamulčiuokite, nes apsinuoginę šakniastiebiai pašals ir žydėjimas bus silpnas.
Žiemos sodai, oranžerijos turi būti paruošti žiemos sezonui: kruopščiai nuplauti langai ir grindys, paruošti padėklai augalams konteineriuose, patikrintos šildymo ir vėdinimo sistemos. Įstiklintuose balkonuose dar gali augti žemaūgės chrizantemos, viržiai.
Daugumai kambarinių gėlių atėjo poilsio metas, tad laistykite retai rytais tiek, kad žemė neperdžiūtų. Gausiau laistykite ir tręškite tik šiuo metu žydinčias gėles. Nuvytusius meilenių lapus pašalinkite, nupjauti žalių lapų negalima. Šiuos augalus laikykite tamsioje apyšiltėje vietoje. Jei norite krokus, scyles, hiacintus, tulpes pražydinti žiemą, laikas sodinti juos į vazonėlius.
Po stiprių šalnų iškaskite jurginus. Nuvalius žemes, reikia iš karto nupjauti stiebus, paliekant tik 2–2,5 cm ilgio galiukus. Įrodyta, kad sprindžio ilgio jurginų stiebai dažnai sukelia gumbų gedimą. Kad nesumaišytumėte veislių, iš karto prie kerų pritvirtinkite etiketes. Nukastus gumbus galima saugoti neplautus arba nuplautus. Paprasčiausia yra juos apvalytus apdžiovinti saulėje, sudėti į dėžes. Jei saugykla sausa, šakniagumbių galima nevalyti, o padėti juos su žemėmis, kai stiebai išdžius. Tačiau tai nėra gerai, nes nepatikrintus kerus laikant su galbūt ligotais pavasariop gali nelikti nė vieno sveiko.
Apvalius žemes, gumbai nuplaunami sodo žarna, stipria vandens srove. Jurginus reikėtų palaikyti apyšiltėje (10–12 °C) ventiliuojamoje patalpoje bent savaitę. Išdžiūvusių gumbų stiebai būna sausi, bet odelė dar nepradėjusi raukšlėtis (taip nutinka, kai jie perdžiovinami). Idealu, kai rūsyje oro drėgnis yra apie 80 procentų, oro temperatūra 4–7 °C.
Sausose ir šiltose patalpose, kur temperatūra aukštesnė nei 10 °C, gumbus galima laikyti uždarose dėžėse arba maišuose su ventiliacinėmis angomis. Jei labai sausa, daugiasluoksnio popieriaus ar polietileno maišelius rekomenduojama užrišti, šonuose padarant kiaurymes. Kokio dydžio jos turi būti, sodininkas nustatys tik eksperimentuodamas. Gumbus apsaugoti nuo išdžiūvimo galima parafinuojant, įvyniojus į daug sluoksnių popieriaus, sudėjus į maišus ar dėžes su sausomis durpėmis, spygliuočių medžių drožlėmis arba pjuvenomis, perlitu, smėliu, akmens vata ar kokia kita sausa medžiaga.
