Darbai namuose sausio mėnesį
* Žadiname svogūnines gėles ankstyvam žydėjimui. Jei rudenį tulpių svogūnėlius pasodinome į vazonus, laikas juos pernešti iš balkono ar sodo, kur stovėjo pridengti, į kambarį. Pradžioje sustatome tamsioje patalpoje, kur palaikome 10–15 °C temperatūrą. Jei bus per šilta, išaugs deformuoti permatomi žiedai. Kai augalai sudygs ir pasieks 10 cm aukštį, vazonus perkelkime į šviesų ir šiltą (18–20 °C) kambarį. Pasirodžius žiedams, juos reikia grąžinti į vėsią patalpą, kur žydės ilgiau.
* Kambariuose drėkiname orą. Šildymo sezonu kambariniai augalai kenčia nuo sauso oro. Dėl šios priežasties labai greitai gali išplisti voratinklinės erkutės. Kad taip nenutiktų, ant palangių pastatome indus su vandeniu. Į padėkliukus su keramzitu įpilame vandens ir įdedame vazonus, purškiame augalų lapus.
* Augalams trūksta šviesos. Didelius ir žiemą žydinčius kambarinius augalus sustatome kuo arčiau lango, o esančius lentynose perkeliame ant palangių.
* Neleidžiame perdžiūti žemei vazonuose. Jei kaktusų rekomenduojama nelaistyti, to ir nedarome. Kitus kambarinius augalus, ypač lapinius, žiemą reikia laistyti, tik rečiau. Svarbiausia – neleisti perdžiūti žemei vazonuose.
* Sėjame begonijas ir petunijas. Kantrieji, drąsieji, turintys oranžerijas ar plačias pietines ir pietvakarines palanges jau gali sėti kai kuriuos augalus. Dėl ilgos vegetacijos sausį sėjamos gumbinės (Begonia tuberhybrida) ir visadžydės begonijos (B. semperflorens), o mėnesio pabaigoje – petunijos (Petunia). Šių augalų sėklos labai smulkios. Jei jas sumaišysime su trupučiu sauso smėlio, pasėsime tolygiau. Sėklas beriame į dėžutes su drėgnomis durpėmis, uždengiame stiklu ar polietileniniu maišeliu ir pastatome šiltoje vietoje. Šiltnamiuką kasdien vėdiname ir, jei reikia, substrato paviršių apipurškiame vandeniu.
* Genime balkoninius augalus. Kambariuose žiemojantys balkoniniai augalai dėl šviesos stygiaus išleidžia ilgus išbalusius stiebus. Sausio pabaigoje vertėtų juos patrumpinti. Taip paskatinsime augalus šakotis, ilgėjant dienoms susiformuos daug stipresnių ir žalesnių ūglių.
* Išlepinti augalai – kenkėjų taikiniai. Nuo per aukštos kambario temperatūros išlepę balkoniniai augalai labai greitai gali tapti kenkėjų oaze. Pastebėję pirmuosius žaladarius, augalus išmaudykime po dušu, vėliau nupurkškime insekticidais.
Ką daryti su Kalėdų simboliu?
Nuo kalėdinės eglutės pradėjo byrėti spygliai. Nesinorėtų, kad ji virstų dar viena šiukšle prie konteinerio. Pirmiausia į lėkštutę atsargiai pirštais nuo šakelių nubraukiame spyglius. Iš jų pasigaminsime nuoviro, pasižyminčio raminamuoju, sąnarių skausmus malšinančiu poveikiu. Paruoštą skystį supilsime į vonią prieš maudymąsi. Gaminimas paprastas: surinktus spyglius nuplauname šaltu vandeniu, vėliau užpilame švariu vandeniu, paverdame apie 10 minučių ir leidžiame nusistovėti.
Sausos eglės šakos ir kamienas labai gerai dega. Jei yra galimybė, medelį supjaustome dalimis ir sukūrename.
Kad puošniausiosios karpažolės augtų ilgai ir gražiai…
Laikykime jas šviesiame, šiltame ir drėgname kambaryje. Saugokime nuo skersvėjų, gausiai laistykime. Neleiskime kambario temperatūrai nukristi žemiau 15 °C, nes augalai pradės gelsti ir mesti lapus. Sausame ore puošniausiąsias karpažoles gali užpulti voratinklinės erkutės, tad po vazonais geriau pakišti padėkliukus su akmenukais ir vandeniu. Garuojantis vanduo drėkins orą ir neleis išplisti kenkėjams.
