Darbai sode balandžio mėnesį
2018 m. 3 balandžio d.
Pavasario vidurys. Saulė kyla vis aukščiau ir aukščiau, dienos darosi šiltesnės ir ilgesnės (balandžio mėnesį, palyginti su gruodžiu, jos pailgėja dvigubai – nuo 7 iki 14 valandų). Medžių gyslomis jau teka gyvybės srovė – juda sultys, brinksta ir nepastebimai sprogsta pumpurai. O sode besikaupiantys darbai masina greičiau raitotis rankoves.
Pradžiūvus žemei, veją nugrėbstome ir subadome šakėmis ar specialiais aeratoriais. Patręšiame specialiomis trąšomis (jei jos su priedais, padeda naikinti samanas). Jei yra išplikusių vietų, jas ruošiamės atsėti arba užlopome tinkamos velėnos gabalais.
Pasitikriname žolės pjovimo techniką, apsirūpiname reikalingais priedais – netrukus pirmąkart pjausime veją.
Pripildome rezervuarus vandens. Kai jis sušyla, sodiname augalus. Daugumai tinka specialūs indai – negilūs plastmasiniai, vieliniai ar iš nendrių pinti krepšeliai. Naudojama sunkesnė žemė su perpuvusiu mėšlu. Ant jos užpilamas bent 3 cm storio rupaus smėlio sluoksnis, kad nesiterštų vanduo. Aplink augalus padedama akmenėlių ar skaldos gabalų, kad neleistų krepšeliams iškilti. Vandens lelijos sodinamos gegužę.
Balandis – sodų sodinimo metas. Ypač gerai pavasarį sodinti kaulavaisinius augalus (vyšnias, trešnes, slyvas, abrikosus), nes rudenį jie gali nespėti įsišaknyti, pasiruošti žiemai ir iššalti. Rinktis sodinukus reikia atsakingai, nes pirmojo derliaus laukiame kelerius metus ir tos pačios veislės obuoliai ar trešnės, matyti parduotuvės lentynose ir užaugę jūsų sode, gali labai skirtis. Apie geidžiamos veislės savybes ir poreikius reikia pasistengti kuo daugiau sužinoti iš žurnalų, interneto, sodininkų profesionalų (ne mugėse). Neverta sodinti tokių rūšių ir veislių vaismedžių, kuriems netiks konkrečios vietos agroklimatinės ir dirvožemio sąlygos.
Avietyne ar gervuogyne neturi želti varpučiai. Tinkamai iš anksto neįdirbus dirvos, neišrinkus šių piktžolių šakniastiebių, mažiausios jų dalelės atauga, apraizgo aviečių šaknis ir atžalas. O jau tada įkyruolių nebeišnaikinsime. Didesnį derlių gauname, avietės mažiau serga žievėplaiša, kai mulčiuojame organinėmis medžiagomis.
Jei praėjusiais metais agrastai buvo aptraukti valkties, prieš sprogstant pumpurams bandome šią ligą stabdyti: nukerpame ir sudeginame pažeistas ūglių viršūnes, kelis kartus nupurškiame specialiais preparatais. Krūmus aplieję karštoku (50–60 °C) vandeniu ar rytais kelis kartus dar drėgnas šakas apibarstę medžio pelenais taip pat sunaikiname dalį ligos pradų.
Dar galima genėti vasarą žydinčius dekoratyvinius krūmus. Laikas pakirpti formuojamas lapuočių (gudobelių, ligustrų, kaulenių, paprastųjų skroblų) gyvatvores.
Pavasarį spygliuočių sodinimo periodas gana trumpas – balandžio pabaiga ir gegužės pradžia, todėl suplanavus tokį darbą reikia jo nesuvėlinti.
Pasitikriname žolės pjovimo techniką, apsirūpiname reikalingais priedais – netrukus pirmąkart pjausime veją.
Pripildome rezervuarus vandens. Kai jis sušyla, sodiname augalus. Daugumai tinka specialūs indai – negilūs plastmasiniai, vieliniai ar iš nendrių pinti krepšeliai. Naudojama sunkesnė žemė su perpuvusiu mėšlu. Ant jos užpilamas bent 3 cm storio rupaus smėlio sluoksnis, kad nesiterštų vanduo. Aplink augalus padedama akmenėlių ar skaldos gabalų, kad neleistų krepšeliams iškilti. Vandens lelijos sodinamos gegužę.
Balandis – sodų sodinimo metas. Ypač gerai pavasarį sodinti kaulavaisinius augalus (vyšnias, trešnes, slyvas, abrikosus), nes rudenį jie gali nespėti įsišaknyti, pasiruošti žiemai ir iššalti. Rinktis sodinukus reikia atsakingai, nes pirmojo derliaus laukiame kelerius metus ir tos pačios veislės obuoliai ar trešnės, matyti parduotuvės lentynose ir užaugę jūsų sode, gali labai skirtis. Apie geidžiamos veislės savybes ir poreikius reikia pasistengti kuo daugiau sužinoti iš žurnalų, interneto, sodininkų profesionalų (ne mugėse). Neverta sodinti tokių rūšių ir veislių vaismedžių, kuriems netiks konkrečios vietos agroklimatinės ir dirvožemio sąlygos.
Avietyne ar gervuogyne neturi želti varpučiai. Tinkamai iš anksto neįdirbus dirvos, neišrinkus šių piktžolių šakniastiebių, mažiausios jų dalelės atauga, apraizgo aviečių šaknis ir atžalas. O jau tada įkyruolių nebeišnaikinsime. Didesnį derlių gauname, avietės mažiau serga žievėplaiša, kai mulčiuojame organinėmis medžiagomis.
Jei praėjusiais metais agrastai buvo aptraukti valkties, prieš sprogstant pumpurams bandome šią ligą stabdyti: nukerpame ir sudeginame pažeistas ūglių viršūnes, kelis kartus nupurškiame specialiais preparatais. Krūmus aplieję karštoku (50–60 °C) vandeniu ar rytais kelis kartus dar drėgnas šakas apibarstę medžio pelenais taip pat sunaikiname dalį ligos pradų.
Dar galima genėti vasarą žydinčius dekoratyvinius krūmus. Laikas pakirpti formuojamas lapuočių (gudobelių, ligustrų, kaulenių, paprastųjų skroblų) gyvatvores.
Pavasarį spygliuočių sodinimo periodas gana trumpas – balandžio pabaiga ir gegužės pradžia, todėl suplanavus tokį darbą reikia jo nesuvėlinti.
