Darbai sode birželio mėnesį
Pjaukime veją!
Pavasarį sėtą veją pirmą kartą pjauname, kai žolė būna apie 10 cm aukščio. Pjauname maždaug 5–6 cm aukštyje, kad ji ataugtų. Jauną veją reikia kruopščiau prižiūrėti: laiku laistyti, išravėti daugiametes piktžoles, patręšti.
Kovojame su vaismedžių kenkėjais
Birželio pradžioje sodai nužydėjo, vainiklapiai nukrito, mezgasi obuoliukai. Pradeda skraidyti vienas iš didžiausių kenkėjų – obuolinis vaisėdis. Nenorint naudoti cheminių priemonių, šį drugį galima suvilioti kvapniu jauku. Vandenį paskaninę uogiene ar juodos duonos plutomis su cukrumi ir parauginę keletą dienų, gauname kvapnų skystį, kurį, išpilstę į plastmasinius ar stiklinius indelius, pakabiname ant vaismedžio šakų. Drugiai noriai skrenda į šias gaudykles ir nuskęsta.
Šiuo metu aktyvūs ir lapus graužiantys, sultis čiulpiantys kenkėjai – obelinė kandis, įvairūs lapsukiai, žiemsprindžiai, pjūkleliai, amarai, blakutės, erkės. Reikia stebėti, ar nėra didelio jų antplūdžio ir prireikus griebtis purkštuvo.
Uogakrūmių priežiūra
Iš anksto parūpinkime atramas agrastams, kad nuo uogų naštos nulinkusios šakutės neliestų žemės.
Pirmoje birželio pusėje intensyviai auga aviečių pakaitiniai stiebai (prie pernykščių stiebų pagrindų) ir šaknų atžalos. Paliekami tik patys stipriausi stiebai (apie 10–12 vienetų kvadratiniame metre), nes avietynui negalima leisti sutankėti. Norint pagerinti derančių stiebų apšviestumą, tenka atžalas retinti ir birželio pabaigoje – uogoms nokstant.
Dėmesys žydintiems augalams
Birželį soduose dar žydi rododendrai, burbuliai. Spalvomis ir kvapais džiugina japoninės lanksvos, sausmedžiai, jazminai, putinai, aguonos, gvazdikai, gubojos, leukonijos, lubinai, sinavadai, snapučiai. Jau žydi kai kurios raganės. Labiausiai matomi vilkdalgiai, bijūnai, rožės, pentiniai. Džiaugiamės jų grožiu ir visapusiškai rūpinamės: laistome, tręšiame, naikiname kenkėjus, saugome nuo ligų.
Reguliarus gyvatvorės genėjimas šiltuoju metų laiku lemia naujų ūglių augimą apatinėje dalyje, todėl ji neišretėja. Pirmą vasarinį genėjimą reikėtų atlikti birželio pradžioje.
Laikas pikuoti arba retinti daugiamečių gėlių daigus. Daugelį galima sėti ir dabar. Laikas sėti dvimetes gėles (našlaites, neužmirštuoles, saulutes, šiurpinius gvazdikus, rusmenes), žydėsiančias kitais metais.
Pradedame rinkti šviežias sėklas: našlaičių, saulučių, neužmirštuolių. Tai geriau daryti saulėtą, giedrą dieną. Jei vaisiai atsiverdami neskilinėja ir sėklos neišsibarsto aplink, rinkite popiečiu, kai visiškai nudžiūva rasa. Jei vaisiai (našlaičių, ešolcijų, kleomių) linkę trūkinėti ir atsiverti, rinkti geriau ryte, kol dėžutės ar ankštaros neišdžiūvusios. Sėklas imti verta tik nuo pačių vertingiausių egzempliorių: dėl gražios spalvos, formos, gausiai žydėjusių, užauginusių didelius vaisynus. Per žydėjimą tokius geriau pažymėti etiketėmis ar kitokiu būdu: spalvota juostele, siūlu ir pan.
Džioviname šiltoje, sausoje vietoje. Atsidarančius vaisynus pridengiame popieriumi, kitaip sėklos išsilakstys. Laikyti geriausia popieriniuose ar medžiaginiuose pakeliuose.
Pradėjus gelsti antžeminei daliai, reikia nesuvėlinti iškasti svogūnines gėles. Svogūnus reikia gerai išdžiovinti, kad nepelytų, nuvalyti ir padėti sausoje, gerai vėdinamoje ir nuo pelių apsaugotoje vietoje.
Dauginimas
Dauginant gyvašakėmis per palyginti trumpą laiką iš vieno egzemplioriaus galima išauginti daug norimos formos sumedėjusių augalų. Geriausias laikas ruošti sumedėjusias spygliuočių gyvašakes – kovas–balandžio vidurys ir nuo birželio vidurio iki liepos trečios dekados. Taigi nenorintys pirkti nepigių sodmenų ir turintys kantrybės sodininkai gali patys užsiauginti norimų augalų. Tik šis dauginimo būdas reikalauja daug darbo, kantrybės ir, žinoma, bent minimalių žinių.
