Darbai sode liepos mėnesį
Vejos pjovimas – nenutrūkstamas vasaros užsiėmimas. Apdžiūvusią žolę galima naudoti kaip mulčią arba krauti į kompostinę. Sausu ir karštu laikotarpiu veją tenka gausiai laistyti, kas dvi savaites reikėtų ir patręšti.
Tvenkiniuose, kuriuose yra augmenijos, vandens nekeiskite, o tik įpilkite jo papildomai. Tačiau neleiskite augalams pernelyg įsigalėti, agresyvesnius išraukite. Manoma, kad jie turi užimti ne daugiau kaip trečdalį vandens telkinio.
Ant takų, grįstose aikštelėse želiančias piktžoles lengviau naikinti cheminėmis priemonėmis (sisteminiais herbicidais) negu mechaniniu būdu. Tai daroma labai atsargiai, kad purškiamo tirpalo lašelių nepatektų ant kaimyninių augalų. Pavienes stambias piktžoles galima patepti (aplikuoti) herbicidų tirpalu.
Rudeniui mėšlo pirkti reikia jau dabar. Šiuo metu daugiausia vilčių jo gauti. Sunkiam dirvožemiui geriau tinka arklių, smėlingam – karvių arba kiaulių mėšlas. Jei yra galimybė, pasiruoškite ir velėninės žemės.
Liepos mėnesį sodui, ypač jaunam, gali trūkti drėgmės. Laistydami ir patręškite – vaismedžius paskatinsite formuoti kitų metų žiedinius pumpurus. Trąšų turėtų tekti apie 50–60 g/m2. Jei sausa, labai naudinga laistyti avietes: uogos bus stambesnės.
Nuėmę derlių, genėkite trešnes – iki žiemos jos spės užsigydyti žaizdas. Genimi ir graikiniai riešutmedžiai. Po pavasarinio genėjimo obelys išaugina daug vertikalių ūglių – vilkūglių. Jie sutankina lają, nepraleidžia saulės spindulių iki vaisių. Jei vilkūglių neišlaužėte visai jaunų, nesumedėjusių birželį, tai būtina padaryti liepos–rugpjūčio mėnesiais. Pjauti juos reikia prie pat šakos, nepaliekant stuobrelių, nes kitaip ateinančiais metais išaugs dar daugiau. Panašiai genimos ir kriaušės, slyvos.
Laikas paremti nuo augančių vaisių pradedančias linkti vaismedžių šakas.
Sudeginkite ir pakeiskite naujomis birželį ant vaismedžių kamienų užvyniotas raukšlėtojo popieriaus juostas.
Vasarai įpusėjus dekoratyviniai spygliuočiai toliau dauginami žaliaisiais auginiais. Substratas paruošiamas toks kaip ir sumedėjusiems auginiams. Tačiau prieš sodinant jį rekomenduojama ne tik gerai sudrėkinti, bet ir dezinfekuoti – perlieti stipriu kalio permanganato tirpalu. Dauginimui tinka tokie ūgliai, kurie patrinti tarp pirštų nesubyra, išlieka lankstūs. Jie sodinami 2–3 cm gylyje 3–5 cm atstumais.
Iki liepos vidurio genimi spygliuočiai. Trumpinami tik šių metų ūgliai (iki pusės ar netgi daugiau) – tai paskatins intensyvų šakojimąsi kitąmet. Karpomos peržydėjusios lapuočių gyvatvorės.
Šį mėnesį rožės pačios gražiausios. Išskinkite peržydėjusius žiedus, išpjaukite iš poskiepių pamatų išaugusius ūglius. Stebėkite, ar neužpuolė ligos arba kenkėjai, ypač amarai. Mėnesio pabaigoje kompleksinėmis trąšomis patręškite rožes paskutinį kartą, kad iki rudens spėtų sumedėti ūgliai – bus mažesnė tikimybė, kad jie nušals.
Žydi lelijos. Stebėkite, kad lelijiniai lapgraužiai nesunaikintų grožio: jų lervos labai ėdrios, kelios per pusdienį gali nugraužti visus augalo lapus. Vabaliukai oranžiškai raudoni. Lervos pilkšvos, pastebimos pagal išmatų kauburėlius lapų galuose. Efektyviausias, nors ir nemalonus naikinimo būdas, – vabalus, lervas surinkti ir sunaikinti. Visos lelijos neatsparios grybinėms ligoms, ypač puviniui, todėl nuo gegužės pabaigos iki rugpjūčio vidurio kas 10 dienų rekomenduojama purkšti fungicidais (kaitalioti kontaktinio ir sisteminio veikimo fungicidus).
Antra liepos pusė – geriausias metas dauginti vilkdalgius. Iškasus seną kerą ir nupurčius žemę, šakniastiebis padalijamas, lapai patrumpinami maždaug trečdaliu. Apkarpytos šaknys paskleidžiamos ir tvirtai įspaudžiamos į žemę. Viršutinė šakniastiebio pusė turi likti neužpilta žemėmis. Tik sibiriniai vilkdalgiai sodinami giliau.
Pradeda žydėti jurginai. Šiuo metu naudinga juos patręšti per lapus trąšomis, kuriose yra daugiau kalio, magnio. Aukštesnius augalus dera pririšti, kad neišlaužytų vėjai.
Nužydėjusioms daugiametėms gėlėms neleiskite brandinti visų sėklų – tai silpnina jas.
