Darbai sode spalio mėnesį

Vaismedžius ir vaiskrūmius galite sodinti rudenį, iki spalio vidurio, o štai kaulavaisiniams augalams tinkamesnis laikas – pavasaris. Geriausia, kai gruntinis vanduo sunkiose dirvose yra ne arčiau kaip 1,5 m gylyje, lengvose – 1 m. Vaismedžius sodinkite atsižvelgdami į jų augumą. Per tankūs dažniau serga ir yra pažeidžiami kenkėjų. Laikydamiesi rekomenduotinų atstumų nuo kaimynų tvoros, ateityje išvengsite konfliktų. Rinkitės augalus tiesiais kamienais, su gražiai į šalis išaugusiomis šakomis. Atkreipkite dėmesį į šaknis. Prieš sodinimą jas pamirkykite molio ir mėšlo tyrėje. Jei sodinsite kitą dieną, sodinukus įkaskite ir palaistykite. Iš anksto paruoškite duobes. Dirvą gerai apmindžiokite, prie kamienų padarydami įdubas. Palaistykite, pamulčiuokite durpėmis ar kitomis organinėmis medžiagomis. Vaismedžius būtinai pririškite prie dviejų kuolų, įbestų iš šonų. Patrumpinkite šakeles, suformuokite vainikus.
Sename sode surinkite krituolius, sugrėbkite lapus – tai ligų ir kenkėjų buveinės. Jei vaismedžiai ir vaiskrūmiai vasarą sirgo, juos puolė kenkėjai, nupurkškite cheminiais preparatais – kitąmet bus sveikesni. Nubalinkite kamienus.
Vėlyvas ruduo, kai pasibaigia vegetacija ir vaismedžiai iš dalies pereina į ramybės būseną (požymis – lapų metimas), yra tinkamiausias laikas pasiruošti skiepyti. Pjaunami stiprūs ir sveiki pirmamečiai ūgliai su susiformavusiais miegančiais pumpurais. Jie imami nuo išorinės lajos dalies. Tinka apie 40 cm ilgio ūgliai su maždaug 5 mm skersmens pamatais. Iš kiekvieno jų galima paruošti 3–4 įskiepius. Jei vienu metu pjaunate skirtingų veislių vaismedžių ūglius, jų nesupainiokite. Prie ryšulėlių prikabinkite lapelius su pavadinimais.
Ūgliai padedami į vėsią (nuo 0 iki 2 °C šilumos) ir drėgną vietą. Svarbu, kad pavasarį žievė būtų elastinga ir nesusiraukšlėjusi, o pumpurai dar snaustų. Per žiemą juos galima laikyti rūsyje, drėgname smėlyje, užkastus iki 1/3. Ūglius iki pavasario galima sudėti ir užkasti griovelyje, šiaurinėje namo pusėje. Tik neleiskite kauptis tirpstančio sniego vandeniui. Sušalus gruntui, ūglių pagrindus papildomai užpilkite izoliacinėmis medžiagomis (pavyzdžiui, sausais lapais). Jos pavasarį neleis greitai atitirpti gruntui. Ūgliai nepabus per anksti.

Jei norite pasisodinti daugiau šilauogių…

Pasibaigus vegetacijai ir nukritus lapams laikas prisipjauti šilauogių ūglių. Jie imami nuo vešliai, bet ne per stipriai augusių, normaliai išsivysčiusių, sveikų, azotinėmis trąšomis nepertręštų augalų. Ūgliai sukarpomi 15–20 cm ilgio dalimis, surišami pėdeliais. Sudedami tranšėjose vertikaliai ir užpilami drėgnu smėliu. Auginius galima laikyti ir rūsiuose apkastus drėgnu smėliu, nuolat stebint temperatūrą. Per žiemą jie netenka dalies drėgmės, todėl prieš sodinimą reikia kelias paras pamirkyti vandenyje. Pavasarį auginiai šiek tiek nuožulniai, kad gautų daugiau oro ir šilumos, pasodinami į aukštapelkių durpes, paliekant virš dirvos 1–2 pumpurus.

Spygliuočių sodinimo metas

Kad netrūktų žalumos ir sodas neliktų tuščias, pasirūpinkite visžaliais augalais. Vieni nereikliausių ir lengviausiai formuojamų augalų yra kadagiai. Tik šešėlio ir šlapios žemės jie nemėgsta.
Prieš sodinant vazonėliai su spygliuočiais gerai palaistomi, kad sudrėktų visa žemė.
Duobutės ruošiamos didesnės nei šaknų gniužulai vazonėliuose. Į kiekvieną įpilama gerai perpuvusio komposto ir sumaišoma su daržo žeme.
Duobutės pripilamos vandens, kad gerai sudrėktų žemė. Palaukiama, kol jis susigers, ir galima sodinti.
Spygliuočiai sodinami tokiame pat gylyje, kokiame augo vazonuose. Susiraizgiusios šaknys truputį paskleidžiamos į šonus.
Dar kartą reikia palaistyti. Vanduo sudrėkina žemę, ir ji priglunda prie šaknų, užpildo visus plyšelius, likusius sodinant.