Daržinis špinatas – trumpos dienos augalas

Daržinis špinatas (Spinacia oleracea L.) anksčiau priklausė balandinių (Chenopodiaceae) šeimai, kuri dabar prijungta prie burnotinių (Amaranthaceae). Jis auga greitai – jau praėjus mėnesiui po sėjos suformuoja skrotelę iš 8–12 mėsingų trikampių arba kiaušiniškai pailgų, kartais garbanotų lapų. Spalva varijuoja nuo šviesiai iki tamsiai žalios. Antroje vegetacijos pusėje augalas išleidžia 30–50 cm aukščio žiedynstiebį – tada pradeda kauptis oksalo rūgštis. Lapus patariama valgyti iki augalus pražystant. Oksalo rūgšties perteklius dirgina virškinimo trakto sieneles, o didesnės dozės sukelti maisto medžiagų trūkumą organizme.

Špinatai – dvinamiai augalai, t. y. individai yra ir moteriški, ir vyriški. Vyriški turi mažiau lapų, greičiau iškelia žiedynstiebius, pražysta. Tada ima kauptis oksalo rūgštis, lapai smulkėja, pagelsta, apmiršta. Moteriški augalai derlingesni, turi daugiau stambesnių ir sultingesnių lapų.

Daržiniams špinatams patinka vėsesni orai – pradeda dygti dirvai sušilus vos iki 3–4 °C ir ištveria iki –6 °C šalnas, tad pavasario derliui galima sėti vėlyvą rudenį. Daugiausia žaliosios masės užauga esant 16–18 °C. Kai orai šiltesni (daugiau kaip 22–25 °C), špinatai greitai pradeda žydėti ir lapai pasidaro grubūs, kieti. Šviesai augalai nėra labai reiklūs, bet jos trūkstant nukenčia vertė – susikaupia mažiau vitaminų ir  daugiau nitratų. Nepamirškime, kad tai trumpos dienos augalai, todėl sėjami ankstyvą pavasarį, rudenį, bet ne vasarą.

Šios lapinės daržovės mėgsta derlingą dirvą, drėgmę, tad ilgai nesulaukiant lietaus reikia laistyti. Dėl sausros augalai greitai sensta, lapai nebūna traškūs, kaupiasi oksalo rūgštis. Geriausi priešsėliai – agurkai, pomidorai, žaluminynės daržovės. Į tą pačią vietą rekomenduojama sodinti po 2–3 metų.

Galbūt špinatai jums nebus labai skanūs, greičiau beskoniai, bet šias daržoves, turinčias daug vertingų medžiagų, būtina įtraukti į racioną.

Pixabay nuotr.