Daržo planavimo taisyklės, kad darbo būtų mažiau, o derliaus daugiau

Dėl neapgalvoto lysvių ir takelių išdėstymo tenka atlikti didžiulį beprasmį darbą. Jei laikysitės kelių esminių darbo planavimo taisyklių, tai vietą išnaudosite efektyviai.

1. Sodinių zonos. Labai svarbus principas! Kuo daugiau dėmesio reikalauja augalas, tuo arčiau jūsų jis turi būti. Svarbu ir tai, kad šalia būtų drėkinimo šaltinis. Vaikščioti takeliais, tampyti kibirus, žarną – sunkus darbas. Kuo toliau tempi, tuo mažiau noro! Elkitės gudriau: tas daržoves, kurios reiklios, auginkite prie pat namo, o tas, kurioms pakanka mažesnės priežiūros, atokiau. Pavasarį arčiausiai bus ridikėliai ir salotos; šiltlysvės su sodinukais – beveik prie pat durų; čia pat agurkų, pomidorų lysvės, žalumynai. Vanduo irgi šalia. Toliau šakniavaisiai, paprikos ir baklažanai, kopūstai ir pupelės. Dar toliau – daugiametės daržovės, moliūgai ir bulvės, bet ir iki jų reikia nutiesi laistymo sistemą. Pačiame sklypo gale – sodas.

2. Šešėlyje niekas nederės. Beveik visoms daržovėms nuolat reikia tiesioginės šviesos. Netgi šviečiant saulei ir tik retkarčiais krintant medžių šešėliams, derlingumas sumažėja dvigubai ar net trigubai. Tokioje vietoje geriau užveisti gėlių veją. Gera idėja ant retai augančių medžių leisti vytis agurkams – pietuose jiems patinka pusiau šešėlis, rečiau serga ir beveik neužima vietos. Tokiose vietose galima sodinti rabarbarus, rūgštynes, daugiamečius ir laiškinius svogūnus. O štai pomidorai, paprikos, baklažanai, moliūgai, ridikėliai, ridikai, kopūstai, pupelės nemėgsta šešėlio.

3. Visos lysvės, kopėtėlės ir karkasai turi būti ten, kur bus gerai apšviesti. Jeigu kopėtėlės stovi lysvės viduryje, jos turėtų būti pasuktos šiaurės-pietų kryptimi. Kitaip naudos duos tik saulėtoji pusė, o šešėlio gaubiamoje daržovės neteks patrauklumo. Jei kopėtėlės stovi prie sienos arba tvoros, leiskite stiebams driektis iš rytų į vakarus. Tuomet visi augalai gaus daug saulės šviesos.

4. Įrenkite stacionarias lysves. Stacionarią lysvę nuolat papildykite organinėmis medžiagomis ir trąšomis. Tiktai čia laistykite. Nevaikščiokite lysve ir jos neištrypsite. Reikia ravėti tik mažą plotelį ir kuo toliau, tuo rečiau. Daug protingiau tvarkyti vieną vietą ir taupyti jėgas! Tai ne vienintelis stacionarių lysvių privalumas. Jas galima šiek tiek pakelti ir apsaugoti nuo per didelės drėgmės. Arba užleisti takus veja, iškloti plytelėmis.

5. Atskirkite apvadais lysves nuo dirvožemio. Jūsų sklypas bus aiškus ir paprastas! Atskirti galite įvairiomis medžiagomis: akmenimis, plytomis, šiferiu, čerpėmis, mediena, plastiku. Išdėstymas aiškus: tai, kas auga už apvadų, reikia pjauti, štai ir viskas. Imate vejapjovę ir pjaunate. Galiausiai pamatysite, koks nedidelis plotelis, kurį turite įdirbti ir prižiūrėti!

6. Apželdinkite sienas, pavėsines ir tvoras vijokliniais augalais. Netinkamos tik šiaurinės ir vakarinės pastatų sienos – gėlių ir vaisių bus mažai, o ligų daug.

7. Įruoškite organikos kampelį. Šešėlyje, kuo arčiau vartų arba lysvių, sukraukite komposto krūvą ir paruoškite vietą talpiam indui arba vonelei.

8. Negailėkite lėšų laistymo sistemai, nes ji užtikrins pakankamą drėgmę ir neatims iš jūsų laiko.

9. Neapsiribokite tiesiomis linijomis ir stačiais kampais. Dėl patogumo lysves ir takus pakreipkite jums reikiama linkme – vingiuokite, apvalinkite! Pasitelkite vaizduotę. Pavyzdžiui, žalumynams, daugiametėms ir prieskoninėms žolėms puikiai tinka „spynos akutės“ formos lysvė – ji kompaktiška ir atrodo kaip gėlynas.