Daržovių rūsio įrengimas ir izoliavimas
Senoliai puikiai prisimena tradicinius rūsius maistui saugoti, kurie dažniausiai būdavo įrengti toliau nuo namų, po tankiomis medžių lajomis ir storu žemės sluoksniu. Juose net ir per didelius karščius išlikdavo vėsu, o žiemą, paspaudus smarkiam šaltukui, temperatūra nenukrisdavo žemiau 0 °C. Iki šiol nėra pigesnės ir patikimesnės daržovių ir vaisių saugojimo vietos nei gilus rūsys. Didelis privalumas – vėsa nekainuoja, jai išgauti nereikia papildomos elektros energijos.
Taigi atsisakyti rūsio neverta. Dažniausiai naujo namo, kuriame ši patalpa nenumatyta, pamatai klojami nuo 0,8 iki 1,4 m aukščio. Tai priklauso nuo rajono įšalo ribos. Kiekvieno grunto įšalo gylis yra skirtingas: smėlio – iki 1,2 m, molio ar priemolio – iki 1,5 m. Norint turėti visavertį rūsį, pamatus tereikia papildomai įgilinti 1 m. Tik dėl vienos priežasties rūsio tenka atsisakyti – jei aukštas gruntinių vandenų lygis.
Vėsa iš žemės
Apie 1,5 m gylyje, žemiau įšalo lygio, nuolatinė žemės temperatūra siekia +6–(+8) °C. Ji visus metus beveik nesikeičia. Jei rūsio sienos, išorėje kyšančios aukščiau žemės, bus užbertos mažiausiai 1 m storio žemės sluoksniu, ir jame laikysis panaši temperatūra. Šis sluoksnis apsaugo tiek nuo vasaros karščių, tiek nuo žiemos šalčių.
Šiuolaikinių namų rūsiuose labai sunku visus metus palaikyti vienodą temperatūrą, tinkamą vaisiams, daržovėms ir uogienėms saugoti. Viena iš priežasčių, kodėl jie netinkami, yra šiuolaikinės statybų technologijos. Išorinės sienos statomos iš vis „šiltesnių“ medžiagų, naudojamos vis tobulesnės izoliacinės medžiagos. Putplasčio lakštai, mineralinė vata, poliuretano putos ar kitos termoizoliacinės medžiagos gerai apsaugo nuo šalčio, dėl to rūsiai per šilti, jų projektus tenka koreguoti.
Tokius rūsius būtina specialiai pritaikyti įvairioms gėrybėms laikyti. Izoliuojant naujo pastato sienas, rūsyje galima palikti erdvę, kurioje vyraus temperatūra, panaši į grunto. Išorinių sienų, kurios liečiasi su gruntu, ir grindų izoliuoti nereikia. Juk vėsa iš apačios turi netrukdomai keliauti į rūsį. Žinoma, nuo drėgmės išorines sienas ir grindis apsaugoti būtina.
Tekstas – TOMO VAŠKEVIČIAUS.
Visą straipsnį rasite žurnalo „Mano sodyba“ spalio numeryje.
