Daugiametė saulutė: auginimo ypatumai
Saulučių (Bellis) gentyje suskaičiuojama 15 rūšių, tarp kurių yra ir vienmečių, ir daugiamečių. Mūsų gėlynuose dažniau auginama daugiametė saulutė (B. perennis), kurios pavadinimas kiek apgaulingas. Paprastai ji auginama dvejus metus, nes ilgainiui netenka dekoratyvumo – išsigimsta, praranda veislei būdingą žiedų dydį ir struktūrą, todėl dažnai vadinama dvimete. Skamba paradoksaliai – dvimetės daugiametės saulutės…
Dauginimas. Dažniausiai saulutės dauginamos sėklomis. Paprastai sėjama vasarą, birželio–rugpjūčio mėnesiais, į lysves. Paaugusios jos persodinamos į nuolatinę vietą. Pražysta kitų metų gegužę ir džiugina visą vasarą. Pasėjus į dėžutes sausį–vasarį, žiedų sulaukiama tų pačių metų vasarą. Sėklos smulkios (3 000 sveria tik 1 g), todėl sėjant reikia sumaišyti su smėliu ir užberti labai plonu, vos kelių milimetrų storio, žemės sluoksniu.
Paaugusias saulutes visą vegetacijos periodą galima dauginti auginiais ir kero dalimis.
Dirvožemis. Saulutės nereiklios – joms, rodos, tinka bet koks dirvožemis, tačiau geriau auga priemolyje, šalia vandens telkinių. Jei rudenį kasdami įterpsite perpuvusio mėšlo, maisto medžiagų užteks keleriems metams.
Vieta. Saulutės – šviesamėgiai augalai, bet galima sodinti ir daliniame pavėsyje. Tokiu atveju išaugs aukštesni žiedkočiai, žydėjimas bus menkesnis, o lapai šviesesni. Saulėje saulutės žydi gausiau, būna žemesnės. Pati geriausia vieta – šviesi, bet vidurdienį pageidautinas ažūrinis pavėsis.
Laistymas. Saulučių šaknys išsidėsčiusios negiliai, todėl gali greitai perdžiūti. Rekomenduojamas reguliarus laistymas. Kai trūksta drėgmės, žiedynai smulkėja, iš pilnavidurių virsta paprastais. Po laistymo dirva atsargiai, negiliai supurenama, kad gautų daugiau oro. Geras sprendimas – mulčiavimas, padedantis išsaugoti drėgmę, neleidžiantis perdžiūti dirvai. Mulčiavimas taip pat yra gera profilaktinė priemonė, sauganti šaknis nuo apsinuoginimo.
Tręšimas. Jei rudenį į dirvą įterpta mėšlo, tręšti nebūtina. Priešingu atveju ankstyvą pavasarį, vos nutirpus sniegui, reikia patręšti karbamidu – prasidėjus vegetacijos periodui, augimas itin intesyvus, tad padidėja poreikis maisto medžiagoms. Antrą kartą tręšiama kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis vasaros pirmojoje pusėje.
Žydėjimas. Antrametės saulutės pražysta gegužės mėnesį ir žydi iki vėlyvo rudens. Žiedai pavieniai, balti, įvairių atspalvių rožiniai, raudoni, kartais dvispalviai. Ypač dekoratyvios veislės pilnaviduriais žiedais. Žydėjimas tęsis ilgiau, jei jos neeikvos energijos sėkloms brandinti – peržydėjusius žiedynus reikia nukirpti.
Problemos. Saulutės gana atsparios ligoms, bet dėl agrotechnikos reikalavimų nesilaikymo (per tankiai sužėlusių augalų, pertręšus, esant per didelei drėgmei ir sutrikus oro cirkuliacijai tarp augalų) gali užklupti miltligė ar pilkasis puvinys. Pasmaguriauti saulučių lapais nevengia pelėdgalvių vikšrai, šliužai.
Žiemojimas. Saulutės gana atsparios šalčiui, bet šaltomis besniegėmis žiemomis gali iššalti. Mulčiavimas rudenį, dengimas eglišakėmis padeda sulaukti pavasario. Prieš žiemą nenupjaukite lapų skrotelių!
Pixabay nuotr.
