• balandžio 14 d., Trečiadienis

Dauginimas atlankomis: ką dauginti ir kada?

Kovo mėnesį sodininkai pajunta, kad jau artėja permainos. Kaip lazdynai ar snieguolės, kurie net nesulaukia, kol nutirps sniegas, ir skuba žydėti, taip ir žmonėms žemėtomis rankomis atsiveria naujas kvėpavimas – juk pavasariu jau dvelkia! Mintyse tiek planų, ką ir kaip reikės nuveikti, ir tiek darbų su malonumu reikės padaryti, tiesiog smagumėlis… Gal ir šiemet reikėtų išmokti ko nors naujo, pavyzdžiui, pasidauginti sumedėjusių augalų atlankomis? Tada nereikės sodo kaimynų vis prašinėti serbento krūmo flianco, o bendraminčiams bus galima išdidžiai pasiūlyti savo augalų.

 

 

 

 

 

Privalumai ir trūkumai

Kuo dauginimas atlankomis yra pranašesnis už kitus būdus? Pirmiausia tuo, kad jis yra vienas iš paprastesnių, kurį naudojant nereikia specialių įgūdžių ar priemonių, kokių reikia dauginant auginiais ar skiepijant. Reikalingas šiltnamis ar speciali lysvė, kurią reikės intensyviai prižiūrėti, nuolat drėkinti ir dengti nuo saulės, kol auginiai įsišaknys. O štai dauginant atlankomis jokių ypatingų sąlygų nereikia. Nemaža dalis auginių neprigyja, o atlankų prigijimas beveik šimtaprocentinis. Be to, yra nemažai augalų (lazdynų, magnolijų ir kt.), kurių auginiais net nepadauginsime, nes jie neprigyja. Dauginti atlankomis patogu ir todėl, kad tai galima daryti visą sezoną – nuo ankstyvo pavasario iki vasaros pabaigos, o auginiais – tik ankstyvą pavasarį ir vasaros viduryje. Sėjant sėklas, sunku išsaugoti augalo individualias savybes, pavyzdžiui, šilauogės veislę ar sedulos lapų margumą. Dauginant atlankomis visa tai išlieka. Be to, dėl sėklų kyla nemažai rūpesčių stratifikuojant ir norint išlaikyti jas tinkamas iki sėjos. Daugelis ne mūsų krašto augalų išvis nesunokina sėklų Lietuvoje.

Vienas pagrindinių trūkumų, ko gero, yra tas, kad sudėtinga iš atlankų išauginti daug augalų. Šis darbas užima nemažai laiko. Tad medelynai, kurie paprastai augalus daugina dideliais kiekiais, tokią techniką taiko retai, nes, vertinant darbo jėgos ir laiko sąnaudas, ekonomiškai neapsimoka. Bet mums, sodininkams mėgėjams, finansinė nauda nerūpi, nes dauginame sau ir savo malonumui.

 

Tinkamas laikas

Dauginti atlankomis galima visą sezoną, nuo ankstyvo pavasario iki vasaros pabaigos. Tinkamiausias laikas yra ankstyvas pavasaris, kai pumpurai dar miega. Padauginus augalus atlankomis pavasarį, per vasarą susiformuos atskiras šaknynas ir turėsime naują sodinuką jau tų pačių metų rudenį, o kai kurių spartuolių – net po kelių savaičių. Greitai besišaknijančius, pavyzdžiui, serbentus ar lianas, dauginti galime ir vasarą, ypač jei dėl kokių nors priežasčių negalėjome to padaryti pavasarį. Juk pavasarį ir taip būna darbų darbelių, sunku viską suspėti.

 

 

Kokius augalus tinka dauginti atlankomis?

Tinka visi medeliai, krūmai ir sumedėję vijokliai (lianos), kurie turi lanksčias šakas. Kaipgi kitaip palenksi šaką jos nenulauždamas, nes šio dauginimo pagrindinis principas yra prilenkti prie žemės. Dažniausiai atlankomis dauginami vaisius ir uogas nokinantys medeliai, krūmai ir lianos: kriaušės, obelys, cidonijos, serbentai, agrastai, šilauogės, avietės, gervuogės, valgomieji sausmedžiai, vynmedžiai, aktinidijos, citrinvyčiai, svarainiai, aronijos, putinai ir kt.

Iš dekoratyviųjų augalų minėtu būdu dažniausiai dauginami stambiavaisiai ar raudonlapiai lazdynai ir magnolijų veislės, nes jų auginiai neprigyja. Galima būtų jų užsiauginti iš sėklų, bet sėjinukai neišlaiko motininio augalo savybių, o skiepyti retas sodininkas moka, tad geriausia išeitis – atlankos.

Iš dekoratyvinių augalų, kurie taip pat dažnai dauginami atlankomis, dar galima paminėti rododendrą, alyvą, rožę, jazminą, grėsvį (Calmia), kartuolę, vynvytį, raganę, alksnį, žilakrūmį, šaltalankį, sedulą, karklą, gluosnį, krūminę sidabražolę, ožekšnį, kaulenį, šeivamedį, hamamelį, ląstūnę, hortenziją, forsitiją, viržį, šilkmedį ir daugelį kitų lapuočių. Kai kuriuos spygliuočius (paprastąją ir dygiąją egles, didžiąją pocūgę, mikrobiotą ir kt.) būtų galima dauginti atlankomis, bet tai retai daroma.

Yra krūmų, kurių šakos stačios ir tvirtos arba atvirkščiai – trapios, tad lenkiamos lengvai lūžta, kaip, pavyzdžiui, raugerškio. Tokius augalus sudėtinga padauginti atlankomis.


guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Dirvitas

Šiandien

  • Balandžio 14, trečiadienis.
  • Saulė teka 06:18, leidžiasi 20:21.
  • Mėnulis teka 07:22, leidžiasi 23:02.
  • Mėnulis Jautyje, pilnėjantis, I ketvirtis. Jaunatis balandžio 12 d.
  • Justinas, Liudvika, Luiza, Vaišvydė, Valerijonas, Valerijus, Visvaldas, Visvaldė
  • Šaknų diena. Sodinkite ir persodinkite dekoratyvinius ir vaisinius medžius ir krūmus. Sėkite ir sodinkite gėles, daržoves, prieskonius, gyvatvores. Skiepykite. Persodinkite kambarinius augalus. Ruoškite kompostą. Naikinkite kenkėjus.
  • Jei balandžio mėnuo šaltas, reikia tikėtis geros vasaros ir gražaus rudens.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Sėklos darzui
darzoviu seklos

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Ar pavasarį purškiate vaismedžius ir vaiskrūmius?

Įvykių kalendorius