Dauginimas žaliaisiais auginiais
Tai pats efektyviausias dekoratyvinių augalų dauginimo būdas, tik reikalingas šiltnamis, kuriame būtina nuolat palaikyti drėgmę ir tinkamą temperatūrą. Šitaip dauginti galima nuo vėlyvo pavasario iki rudens, kai jau būna išaugę nauji ūgliai. Tinkamiausias laikas – vasara, kai augalas pats gaminasi natūralius augimo skatintojus – auksinus. Auginiai ruošiami iš stiebų, kurių apačia jau pradėjusi ruduoti, t. y. medėti. Motininiai augalai, iš kurių numatoma imti ūglius, turi būti sveiki. Ruošiant auginius, reikia iš anksto pasiruošti etikečių. Auginius geriau imti iš augalo žemutinių šakų ir labiau apšviestos pusės; geriau šaknijasi ūglio pagrindas nei viršūnė. Tinkamiausias ūglių ėmimo laikas metas – rytas. Medienos dalis turi būti storesnė už šerdį. Kai ūglio žievelė pradeda truputį ruduoti, tai yra ženklas, kad medėjimas prasidėjo (paprastai birželio pabaiga–liepos pradžia). Jei turime daug augalų ir nespėjame, pradėkime nuo medžių, o vėliau pereikime prie krūmų.
Kaip ir dauginant sumedėjusiais auginiais, pirmiausia reikia paruošti plotą, t. y. lysves šiltnamyje. Tinkamiausias gruntas – durpės, sumaišytos su smėliu. Kartais naudojamas vermikulitas, perlitas ir kt. Paviršius užpilamas 2–3 cm storio švaraus smėlio sluoksniu.
Nupjautas šakeles reikia kuo greičiau sukarpyti į 5–15 cm ilgio auginius; kiekvienas turi turėti 2–3 pumpurus. Jei negalime jų sodinti iš karto, laikykime vėsiai ir drėgnai (pavyzdžiui, celofaniniame maišelyje šaldytuve). Galima pamerkti į nedidelį kiekį vandens.
Žaliųjų, kaip ir sumedėjusių, auginių viršutinis pjūvis daromas tiesus, apatinis – įstrižas. Jie jau būna išsprogę, tad reikia nuskinti lapus arba spyglius nuo apatinės dalies, kuri bus smeigiama į žemę, nes sukels puvinį. Viršutiniai lapai ar spygliai sumažinami pusiau arba trečdaliu, kad negarintų drėgmės. Visų lapų pašalinti negalima, nes nebus kam vykdyti fotosintezės. Tujų, kėnių, raugerškių šakelės lupamos su „pėdele“, t. y. ankstesnių metų mediena. Paruoštus auginius tinka apdoroti specialiomis priemonėmis (milteliais, tirpalu ar pasta), skatinančiomis įsišaknijimą, kurių įsigyti rasime sodo prekių parduotuvėse. Galima pasigaminti ir natūralių skatinamųjų priemonių iš gluosnio šakelių antpilo, ragų miltų, vitaminų B, C bei kt.
Paruoštos gyvašakės sodinamos į kelių centimetrų gylį taip, kad lapai vos liestųsi, tokiais pat atstumais kaip ir sumedėję auginiai. Jei susodinsime per tankiai, augalai labiau sirgs grybinėmis ligomis. Auginio negalima besti į žemę, pagaliuku reikia padaryti duobutę. Pasodinus žemė suspaudžiama ir atsargiai paliejama purškiant. Auginiai sodinami pasvirę į šiaurinę pusę. Jų neturėtų apšviesti tiesioginiai saulės spinduliai.
Sėkmingam auginių įsišaknijimui būtinas didelis oro drėgnis. Idealiausia – dirbtinis rūkas, bet jį sukurti gali tik profesionalūs augalų daugintojai. Namų sąlygomis, ypač jei lauke šilta ir saulėta, dirvą teks laistyti keletą kartų per dieną. Tik negalima purkšti stiprios srovės tiesiai į auginius, reikia laistyti smulkiais lašeliais. Jei norime įsitikinti, ar šiltnamyje oro drėgnis tinkamas, atlikime klevo šakos testą, t. y. šalia auginių į lysvę įsmeikime klevo šakelę su lapais. Jei lapai leipsta, oro drėgnis nepakankamas.
Šaknydinant auginius, svarbi ir šiltnamio dirvos temperatūra – ji turi būti apie 21–24 °C, kad intensyviai augtų šaknys. Oro temperatūra turėtų būti keliais laipsniais žemesnė. Po kurio laiko pradės kristi auginių lapai. Tai natūralu. Nuokritas reikia surinkti, kad nepūtų. Jeigu norime pasidauginti tik keletą auginių ir neturime šiltnamio, pasodintus vazone arba lysvėje apvožkime didesniu stiklainiu ar skaidria plastikine dėžute. Tik reikia nuolat pradengti, kad įeitų oro.
Dauguma auginių įsišaknija per 3–4 savaites. Tada liejama vis rečiau, šiltnamis vėdinamas, galima šiek tiek patręšti. Sunkiausiai šaknijasi rododendrai ir spygliuočiai, ypač eglės ir kėniai.
Lapuočiai šiltnamyje paprastai auginami 1–2, o spygliuočiai – 2–3 metus. Įsišaknijusius auginius reikia patręšti. Vėliau jie persodinami į lauką. Žiemai plėvelinius šiltnamius galima ir nudengti, o augaliukus apkloti eglišakėmis arba balta sodo plėvele.
Pixabay nuotr.
