Dažniausios sumedėjusių augalų induose ligos

Kadagių rūdys. Sukėlėjai – kelių rūšių gleivėtrūdės. Dažniausias kazokinių kadagių rūdis sukelia kriaušinė gleivėtrūdė (Gymnosporangium sabinae). Balandžio–gegužės mėnesiais ant šakų atsiranda nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų ilgio rudų ar oranžinių drebučių pavidalo, kūgiškų ar liežuviškų grybo telių. Po 2–3 savaičių jie išdžiūsta, sporos išbyra ir apkrečia kriaušes.
Kitų rūšių rūdys kenkia kitų rūšių kadagiams, o jų antrieji šeimininkai – gudobelės, kriaušės, obelys.
Pažeistas šakas reikia kuo stropiau išpjauti. Tai daryti patogiausia pavasarį, kai aiškiai matomi teliai. Smarkiai pažeistus augalus reikia išrauti ir sudeginti.

Pušų spygliakritis (Lophodermium spp.) nudžiovina pušų spyglius. Ant ruduojančių spyglių galima įžiūrėti skersinius dryžius ir grybo vaisiakūnius (tamsius iškilius taškelius), priklausomai nuo grybo rūšies išsidėsčiusius retai po kelis stambesnius ar gausiai, tankiai ir netvarkingai išsibarsčiusius ant viso paviršiaus. Ruduojančius spyglius būtina nuskinti ir nuo šakų, ir surinkti nubirusius nuo žemės, kad liga neplistų. Mat iš vaisiakūnių išbyrėjusios sporos užkrečia vis naujus spyglius.

Spygliuočių šakučių džiūvimą gali sukelti Kabatina, Lophodermium, Pestalotiopsis, Phomopsis ir kitų genčių grybai.
Pestalotiopsis funerea sukeltos ligos požymių būna ant įvairių augalo dalių: gali supūti šaknys, ūgliai, nudžiūti spygliai ir šakučių viršūnės. Ant pažeistų vietų susiformuoja grybo vaisiakūniai (acervuliai), iš kurių, kai drėgna, išbyra sporos ir apkrečia netoli esančius augalus.
Labai panašų šakučių džiūvimą sukelia ir kiti grybai. Jei augalai apsikrėtę, pavasarį ima džiūti vienmečiai ūgliai. Apmiršta jaunų šakučių ir ūglių žievė, ir jie sudžiūsta. Šie grybai į augalus patenka tik per įvairius sužeidimus (kenkėjų padarytus ar mechaninius), o Phomopsis juniperova užkrečia ir sveikus augalus.

Fitoftora (Phytophthora) genties grybai sukelia daugelio rūšių lapuočių ir spygliuočių ligas: šakučių džiūvimą, šaknų puvinius, lapų kritimą. Ypač daug žalos jie padaro visžaliams rododendrams. Paprastai ligos požymiai pasirodo tik ant dalies šakų: pradeda džiūti jauni lapai, ruduoja jaunos šakutės. Pirmiausia pajuoduoja lapkotis ir vidurinė gysla, vėliau nudžiūsta visas lapas.
Kitų šios genties rūšių grybai gali supūdyti šaknis, stiebo apačią. Tokiu atveju pažeistus augalus reikia sunaikinti, nes jų išgydyti neįmanoma.