Diemedžio grožis ir nauda sveikatai
Seniau Lietuvos kaime nebuvo darželio be diemedžio (Artemisia abrotanum), Dievo medžiu vadinamo puskrūmio. Tikėta jo antgamtine, nemirtinga, dieviška galia. Kaip vaistinį šį augalą aprašo antikos mokslininkai ir pavadinimą sieja su graikų medžioklės deive Artemide. Yra nemažai legendų apie diemedį, jis apdainuojamas dainose, minimas pasakose.
Diemedžiui gamta dovanojo malonų aromatą, kuriuo jis primena citrinas, smulkiai plunksniškus suskaldytus pilkai žalius lapelius ir į graižus susitelkusius šviesiai gelsvus žiedus, kurie švyti iki rudens (mūsų klimato sąlygomis nespėja sunokinti sėklų). Natūraliai paplitęs Vidurinėje Azijoje, Vakarų Sibire, Europos ir Centrinės Amerikos pietinėje dalyje, Irane. Daug sukultūrintų augalų galima pamatyti Vokietijoje, Prancūzijoje.
Diemedį į Europą vienuoliai atsivežė beveik prieš 1000 metų. Vienuolynų soduose vaistams augintas augalas pamažu įsikūrė valstiečių darželiuose, kapinėse. Pas mus gyvavo paprotys į bažnyčią sekmadieniais atsinešti po kvapią šakelę, todėl daug augalų buvo lyg ir privalomi. Diemedžiai, vaistinės balzamitos, šalavijai, valerijonai ar įvairios mėtos augo kiekviename sode ar gėlyne. Diemedžiui vietą išrinkdavo priešais langą ar trobos kampuose. Jis sodintas būtent ten, nes kvapo nemėgsta musės ir pro atvirą langą į vidų nesibrauna.
Ir nuo sąnarių skausmo, ir nuo uždegimų
Eteriniai aliejai ir karčiosios medžiagos suteikia augalui kvapnumo, kartumo. Antžeminėje dalyje yra vitaminų B6, C, K, karotino, tanidų, kalio, kalcio, retų cheminių elementų (pavyzdžiui, titano), dervų, rauginių medžiagų, organinių rūgščių ir kt. Diemedžiai, kaip ir jų giminaičiai kartieji bei paprastieji kiečiai, skatina virškinamojo trakto veiklą, skirtis tulžį ir šlapimą, tinka moterims, sergančioms pieno liaukų uždegimu. Veikliosios medžiagos, ypač kapilinas, turi skausmą mažinančių savybių, slopina uždegimus, pasižymi baktericidinėmis savybėmis, veikia grybelines ligas.
Vidurinės Azijos mokslininkai nustatė, kad vaistai iš diemedžių padeda sergantiesiems onkologinėmis ligomis. Šie augalai vartojami kinų, vokiečių, prancūzų, bulgarų, rusų, tadžikų tradicinėje medicinoje. Antžeminės dalies nuoviras padeda norintiems atsikratyti antsvorio. Jo yra įvairiuose tepaluose odos ligoms, žaizdoms, nudegimams ir nušalimams gydyti. Tinka ir aromatinėms vonioms.
Liaudies medicinoje nuoviras geriamas persišaldžius. Juo skalaujama burna nuo dantų skausmo, o perplauti plaukai blizga, geriau auga. Diemedžių ir čiobrelių nuoviru (santykis 1 : 4) gydoma priklausomybė nuo alkoholio (geriama po arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną 2–3 mėnesius).
Diemedine šluota pirtyje žmonės skaudamus sąnarius pasivanodavo. Kartais diemedžiu mėgindavo gintis ir nuo galvos skausmų (kai aukštas kraujospūdis), kitokių negandų, bet juo nesunku apsinuodyti.