Dirvožemis – viso ko pagrindas
Kas sudaro dirvožemį?
Kietoji dalis – daugiausia mineralinės medžiagos: akmenys, smėlis, dulkės ir kt. Optimalus kiekis – 40–50 % dirvožemio tūrio.
Gyvoji, arba organinė, dalis – gyvi arba žuvę mikroorganizmai, bestuburiai gyvūnai ir augalai. Paprastai dirvoje yra 1–5 % organinių medžiagų. Derlingame dirvožemyje jų turėtų būti 6–10 %.
Skystoji dalis – vanduo su ištirpusiomis organinėmis ir mineralinėmis medžiagomis. Ji dar vadinama dirvožemio tirpalu. Optimalus kiekis – 20–25 %.
Dujinė dalis – oras, kurio kiekis priklauso nuo dirvožemio tipo. Tarkime, smėlingame dirvožemyje jo daug, molingame – mažai. Optimalus oro kiekis – 15–25 % dirvožemio tūrio.
Visos šios dalys vienodai svarbios dirvos derlingumui.
Dirvožemių rūšys
Geras ir derlingas dirvožemis – sodininkų svajonė. Jis turėtų būti neutralios arba jai artimos reakcijos, prisotintas augalams reikalingų medžiagų, pakankamai humusingas ir turintis mikroorganizmų. Tačiau, kad tokį turėtume, reikia pasistengti. Norėdami pagerintume dirvožemį, visų pirma turime žinoti jo rūšį.
Smėlis. Smėlingas dirvožemis itin laidus vandeniui, todėl iš jo greitai išplaunamos maisto medžiagos. Šį dirvožemį galima pagerinti į gilesnius sluoksnius įterpiant molio ar priemolio. Būtina naudoti ir organines medžiagas: durpes, kompostą, mėšlą, žaliąsias trąšas. Smėlingą dirvožemį reikia drėkinti dažnai, bet ne per daug, kad neišplautume maisto medžiagų.
Priesmėlis. Tai vienas geresnių dirvožemių. Norint jį pagerinti, reikia įterpti organinių trąšų ir mulčiuoti, kad geriau laikytųsi drėgmė.
Molis. Molingas dirvožemis labai greitai suslegiamas, todėl jį būtina dažnai purenti ir praturtinti organinėmis medžiagomis. Itin tinka durpės, o jei molis ypač sunkus – galima įterpti smėlio.
Priemolyje gausu maisto medžiagų, mikroorganizmų, todėl jis labiausiai tinka augalams. Šį dirvožemį gerinti tenka mažiausiai – įmaišoma durpių, perpuvusio mėšlo.
Kad išsaugotume ir palaikytume gerą dirvožemio struktūrą ir derlingumą, jį dirbkime reikiamu laiku ir tinkamais įrankiais, nemindžiokime ir nesuslėkime, mulčiuokime, palaikykime augalams tinkamą rūgštingumą. Be to, auginkime sideratinius augalus. O svarbiausia – tręškime organinėmis trąšomis ir planuokime sėjomainą.
