Dracenos

Dracenos lengvai prisitaiko prie pačių įvairiausių kambario sąlygų. Namuose auginamos kelios rūšys ir nemažai jų veislių. Populiariausios yra kvapioji (Dracaena fragrans, sin. D. massangeana, D. deremensis), kraštuotoji (D. marginata), lenktoji (D. reflexa) ir blyškioji (D. braunii, sin. D. sanderiana) dracenos bei jų veislės. Visų jų priežiūra labai panaši.

Jaunos dracenos panašios į kupstą ilgų lancetiškų lapų. Vėliau, augant stiebui, apatiniai lapai džiūsta ir krenta, atidengdami šviesiai rudą arba pilką kamieną. Ten žievėje, kur jie buvo prisitvirtinę, ilgai išlieka pusmėnulio formos žymės. Šakotis dracenos pradeda pažeidus augimo viršūnę arba susiformavus žiedynui. Jos gerai auga prie rytinių ir vakarinių langų. Kuo spalvingesni veislės lapai, tuo daugiau šviesos reikia. Kas 1–2 savaites vis reikia pasukti, kad stiebas išliktų tiesus ir nelinktų į lango pusę. Laistykite, kai pradžiūva žemės paviršius. Nors dracenos gali kurį laiką ištverti sausrą, perdžiūvus žemei ima kristi apatiniai lapai, nukenčia grožis. Nuolatinėje vietoje augantis ir reguliariai laistomas augalas būna gausiau lapuotas.

Žiemą dracenos geriausiai praleidžia vidutinio šiltumo kambaryje. Kitose patalpose temperatūra neturi nukristi žemiau nei 12 °C. Tręšiama saikingai: augimo periodu (kovo–rugpjūčio mėnesiais) kas dvi savaites kompleksinių trąšų tirpalu. Netinka labai daug azoto turinčios trąšos – dracenos bus netvirtos.

Persodinti užtenka kas 2–3 metus. Kasmet tereikia pakeisti viršutinį 5 cm storio žemės sluoksnį. Dracenoms patinka puri kompostinė žemė, jos mišiniai su durpine žeme. Visada įmaišoma truputį smėlio. Vazone būtinas labai geras drenažas. Drėgmės perteklius augalams kenkia labiau nei perdžiūvimas. Dauginamos viršūniniais ir stiebo auginiais, jie nesunkiai įsišaknija vandenyje arba drėgname smėlyje, laikomi šiltame kambaryje, šviesioje, nesaulėtoje vietoje.

Pixabay nuotr.