Dūmtraukio drėkimo priežastys
Papūtus rudeniniam vėjui ir nulijus šaltam lietui, vis dažniau akys užkliūva už krosnelės, kurią jau norisi užsikurti, kad namuose pasklistų maloni šiluma. Tačiau ne visada kuro degimo procesas būna sklandus – nerimą ima kelti susidaręs kondensatas. Kokios priežastys lemia kondensato susidarymą ir kaip su jomis tvarkytis?
Kaip degimo produktuose susidaro vandens garai?
Pagrindinė priežastis, dėl kurios ima drėkti dūmtraukis – tai degimo produktuose esantys ir besikondensuojantys vandens garai. Tiesa ta, kad visiškai sauso kuro nėra. Degdamos organinės medžiagos išskiria du pagrindinius produktus: anglies dioksidą ir vandenį, kuris garų pavidalu pasišalina per kaminą. Dalis drėgmės į kaminą patenka ir su degimo metu į pakurą patenkančiu aplinkos oru. Drėgmė į kaminą smelkiasi ir iš viršaus, pro stogelio neturinčio kamino viršų.
Dalis garų susiliečia su vėsesnėmis kamino sienelėmis ir ant jų kondensuojasi. Čia galioja amžinas fizikinis rasos taško dėsnis: žemesnėje temperatūroje garai tampa sočiaisiais, ir oras nebegali priimti daugiau drėgmės. Todėl perteklinė drėgmė vėsdama kondensuojasi ant aplinkoje esančių šaltesnių paviršių.
Paprastai garai kondensuojasi ant kamino vidinio paviršiaus, kuris nėra visiškai švarus, mat jo viduje gausu degimo produktų. Jie greičiausiai kaupiasi deginant drėgną, dervingą kurą. Todėl norint turėti švaresnį kaminą, nepatartina kūrenti beržinėmis ar eglinėmis malkomis. Sudrėkusios dervos iš kamino vidinio paviršiaus teka žemyn, skverbdamosi pro mūro siūles į išorę, todėl kaminas pradeda „rūdyti“.
Šį procesą padeda sustabdyti skardinis, nerūdijančiojo plieno kamino įdėklas – skarda neleis kondensatui prasiskverbti į plytas.
Tekstas – Giedriaus Mikėno. Nuotraukos – Lauros Žaliauskaitės, Pixabay.
Visą straipsnį skaitykite „Mano sodybos“ 2023 m. rugsėjo mėnesio numeryje.
