Dygiosios slyvos paslaptis

Dygiosios slyvos – plačiai besikerojantys vidutinio aukščio (3–5 m) krūmai, rečiau medžiai, greitai į šalis plintantys gausiomis šaknų atžalomis. Jie dygūs, šakelės aksčiuotos. Šios slyvos ne visur gerai auga. Joms reikia daug saulės ir vidutiniškai derlingos dirvos su molio priemaiša. Krūmai puikiai sutvirtina šlaitus. Būtent dėl šios priežasties šios slyvos labai vertinamos Vakarų Europoje.
Dygiųjų slyvų sąžalynai sunkiai peržengiami, dėl to juose noriai slapstosi įvairiausi gyvūnai. Čia dažnai peri paukšteliai, nes geresnės vietos jų namams tiesiog nesugalvosi.

Puošia peizažą

Nors kraštovaizdyje ir regime dygiųjų slyvų, tačiau sodybose jų beveik nėra. Savo aplinkai pagražinti ieškome įmantresnių kultūrinių ir dekoratyvinių augalų, pamiršdami kiek paprastesnius, bet ne mažiau patrauklius. Iš tikrųjų verta pasisodinti dygiųjų slyvų, iš jų kurti tankias, neperžengiamas gyvatvores, o rudenį skinti uogas.
Pavasarį šie augalai apsipila gausiais, kvapniais nuostabaus grožio žiedais. Žydi anksti pavasarį, per žydėjimą belapės šakelės būna lipte aplipusios žiedais. Šie yra pavieniai, rečiau skleidžiasi poromis. Vainiklapiai balti. Jų atspalviai šiek tiek įvairuoja, kaip ir uogų dydis. Tai dygiųjų slyvų kryžminimosi su kitomis slyvomis pasekmė. Būtent žiedų atspalvių kaita ir traukia akį. Kartais baltumas labai šaltas, primenantis sniegą, kartais žalsvo atspalvio, o kartais su purpurinės spalvos priemaiša.

Stiprina sveikatą

Rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjį prisirpstančios uogos vartojamos maistui ir liaudies medicinoje. Jos beveik juodos, mažos, apvalios, šiek tiek primena vyšnias, su melsvu vaškiniu apnašu ir žalsvu minkštimu, beveik neatitrūkstančiu nuo kauliuko. Dygiųjų slyvų uogos labai vertinamos trauktinių ir vynų gamintojų. Skinamos po pirmųjų šalnų, nes tada jau nebūna rūgščios.
Ankstesniais laikais šios slyvaitės buvo mėgiamos kaimų šeimininkių. Jos vartotos acto, vyno, degtinės gamyboje, konditerijoje. Dabar uogomis dažniausiai minta paukšteliai ir lapės.
Dygiųjų slyvų lapai, žiedai ir uogos seniai vartojami kaip vidurius laisvinanti priemonė. Liaudies medicina pataria gerti ir arbatas, kurios, manoma, valo kraują. Sultimis gydomas viduriavimas. Lig šiol įvairios šių augalų dalys yra daugelio vaistažolių mišinių sudedamoji dalis. Žiedų arbatos varo šlapimą, šalina iš organizmo druskas ir kenksmingus medžiagų apykaitos produktus.

Trumpai apie dygiąsias slyvas

Augavietė. Saulėta vieta. Derlinga dirva su molio priemaiša.
Žydėjimas. Žydi prieš išsiskleidžiant lapams, balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje.
Derėjimas. Rutuliški trumpakočiai kaulavaisiai subręsta rugpjūtį–rugsėjį.
Dauginimas. Plinta šaknų atžalomis. Jos atkertamos ir pasodinamos naujoje vietoje.
Pritaikymas. Sodinamos tankios gyvatvorės. Iš uogų gaminamas vynas, trauktinės, uogienės, džemai. Dygiosios slyvos labai vertinamos liaudies medicinoje dėl gydomųjų savybių.